Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnus, aptikusius dar vieną kontrabandinių pesticidų kelią į Lietuvą, stebina prekiautojų chemikalais užmojai ir pasirengimas.

Prireikė laboratorinių tyrimų

FNTT Kauno apygardos valdyba tebetikslina schemą, pagal kurią mūsų šalyje kelerius metus įvairiais kiekiais buvo įvežami ir parduodami ES draudžiami platinti pesticidai.
Demaskavus asmenų grupę, kuri be skrupulų pelnėsi iš pavojingų rutambmedžiagų kontrabandos, kilo pagrįstų įtarimų, kad dalis Lietuvoje auginto derliaus buvo purškiama kenksmingomis augalų apsaugos priemonėmis.

Tai galutinai paaiškės atlikus laboratorinius tyrimus. Augalų kenkėjus naikinantys chemikalai gali turėti sveikatai pavojingų, apsigimimus sukeliančių priemaišų.

Iš Kinijos per Vokietiją

Pesticidai, prisidengiant lietuvių valdomos lengvatinės apmokestinimo įmonės (ofšorinės) "Starhoteks" vardu, į Lietuvą iš Kinijos vežti, kaip įtariama, per Vokietiją.

Pasirinkta Kinija, nes joje ir kitose trečiojo pasaulio šalyse gaminamos augalų apsaugos priemonės yra gerokai pigesnės, tačiau dėl jų abejotino saugumo ir kokybės, neleidžiamos naudoti ES.

Nusikaltimams daryti Lietuvoje kontrabandininkai steigė vis naujas fiktyvias įmones. "Vetreka", "Hetas", "Inovacinės technologijos", "Autronas", – vardijo Kauno FNTT vyr. tyrėja Jūratė Pavilonienė.

Būtent šios bendrovės ir parduodavo esą iš "Starhoteks" įsigytas prekes – pesticidus, kurie tam tikrame kelionės etape stebuklingai virsdavo Lietuvoje sertifikuotais analogais.
Tiesa, šių įmonių patalpose rasta ir originalių bei legalių pesticidų. Manoma, kad jų įsigyta norint apdumti pareigūnams akis.

Šios veiklos nevykdžiusioms įmonėms oficialiai vadovavo asocialūs asmenys. "Po vienos apklausos teko ilgokai vėdinti kabinetus", – minėjo pareigūnai.

Rengė seminarus

Pesticidai būdavo parduodami įvairioms šalies žemės bendrovėms ir ūkininkams. Kelis kartus mažesnė nei rinkos kaina. Būtent tai neretai nustelbdavo baimę prarasti tiesiogines ES išmokas.

Klientų verslininkai rasdavo rengdami seminarus, suvažiavimus. Susidomėjusiuosius lankydavo asmeniškai, susirašydavo reikalingų jiems produktų sąrašą, o po to atveždavo chemikalus.

Tyrimo metu atlikta jau penkiolika kratų. Paaiškėjo, kad nelegalūs pesticidai buvo fasuojami Kaune. Buvusioje ketaus liejykloje Petrašiūnuose taip pat rasta apie šešias tonas draudžiamų platinti prekių, nemažai taros, etikečių.

Nelegalių pesticidų vertė – daugiau kaip 2 mln. eurų. Pradėjus nagrinėti penkerių pastarųjų metų minėtų įmonių veiklą, skaičiuojama, kad jos galbūt neapskaitė apie pusę milijono eurų pajamų ir nesumokėjo apie 100 tūkst. eurų PVM.

Atliekant tyrimą pesticidams uždėtas areštas, per kratas įtariamųjų namuose ir banko saugyklose rasta 100 tūkst. eurų. Užblokuotos įmonių sąskaitos, apribotas naudojimasis įtariamiesiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu, transporto priemonėmis.

Išsiaiškinta, kad dalis galbūt nusikalstamu būdu gautų lėšų legalizuotos per fiktyvius sandorius ir įmonėms suteiktas paskolas.

Septyni įtariamieji

Įtariamieji su pareigūnais bendrauja ne itin noriai. Nemažai jų staiga susirgo ir į apklausas nebeateina. Kai kurie įtariamieji net bandė sutrukdyti atlikti kratas, tad pareigūnams teko laužti vartus.

Turimais duomenimis, šio pogrindinio verslo iniciatoriai yra Gintauto Šakarnio, Algimanto Sabalio ir Tomo Antanaičio trijulė. Iš viso įtarimai pareikšti septyniems asmenims, bet neatmetama galimybė, kad jų atsiras ir daugiau. A.Sabalys anksčiau yra dirbęs augalų aplinkos inspektoriumi.

Už sukčiavimą ir apgaulingos apskaitos tvarkymą, neteisėtą praturtėjimą gresia iki aštuonerių metų laisvės atėmimo ir privaloma padengti padarytą žalą.

Atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

Tarp įmonių, kurioms galėjo būti parduoti nelegalūs pesticidai, minimos bendrovės "Noragra" vadovė Dalia Litvinienė "Kauno dienai" sakė mintinai neatsimenanti, ar bendrovė yra turėjusi verslo sandorių su kuria nors bendrove iš pareigūnų išsiaiškintos schemos.

"FNTT į mus dėl to niekada nesikreipė", – tikino D.Litvinienė.

ŽŪB "Minija" telefonu atsiliepęs darbuotojas sakė nieko nežinąs apie nelegalius pesticidus ir padiktavo direktoriaus telefono numerį. Šiuo niekas neatsiliepė.
Nepavyko susisiekti ir su bendrovės "Joniškio agrochemija" vadovais.

Tarp galimų klientų minimas ūkininkas Arūnas Jasiukevičius, buvusio Širvintų rajono mero brolis, kuris bent kartą jau buvo pakliuvęs į teisėsaugos akiratį taip pat dėl prekybos nelegaliais pesticidais. Jis sulaikytas, kai mėgino parduoti devynis kilogramus nelegalių pesticidų, kurių rinkos vertė gali siekti nuo 17 iki 25 tūkst. litų.

Kas gresia ūkininkams?

Jeigu tyrimai parodys, kad pesticiduose yra pavojingų priemaišų, kas gresia juos naudojusiems ūkininkams ir jų dar nepanaudotam derliui? Kaip bus su bendrovių, kurios supirko tokį derlių, produkcija? Atsakymų į šiuos klausimus kol kas nėra.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto vyriausioji specialistė Angelė Sederavičienė, paklausta apie tarnybos poziciją dėl esamos situacijos, atsakė, kad "institute pesticidų, kaip medžiagų, tyrimai neatliekami. Atliekami pesticidų likučių tyrimai maiste, pašaruose".

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas "Kauno dienai" teigė situacijos komentuoti negalįs, nes nėra oficialios statistikos, kiek nelegalių, padirbtų pesticidų patenka į Lietuvą, kiek naudojama mūsų šalies žemės ūkyje.

Nelegalių – iki 40 proc.

Europos Sąjungos policijos biuro Europolo duomenimis, padirbti pesticidai kai kuriose Europos šalyse sudaro iki 25 proc.

Atliktos apklausos ir tyrimai parodė, kad Lietuvoje apie 40 proc. ūkininkų gali naudoti nelegalius pesticidus, kurių sudėtyje yra kenksmingų nuodų.
Nepaisant bandymų užkirsti jiems kelią, šių cheminių produktų ES šalyse vis daugėja.

Pagrindine nelegalios pesticidų gamybos vieta įvardijama Kinija. Rusija minima kaip šalis, kurioje tokia kontrabanda perskirstoma.