Kaimynams kilo įtarimas

Kaip jau rašyta, apie šį nusikaltimą buvo sužinota tik po savaitės – kai Alytaus vaiko teisių apsaugos specialistai sulaukė anoniminio pranešimo, kad galimai besilaukusi kaimynė jau nebenėščia, o kūdikio nėra.

Patikrinti šios informacijos į nurodytą Alytaus bendrabutį išskubėta tą pačią dieną. Tačiau įtarimą kaimynams sukėlę sutuoktiniai Deimantė ir Tomas Kavaliūnai, apie kuriuos iki tol minėti specialistai nieko nežinojo, neigė, kad laukėsi antro vaiko. O jų pirmagimis, kuriam buvo vos vieneri, atrodė prižiūrėtas.

Tačiau tikrintojams įtarimų sukėlė mažylio mamos sveikatos būklė. Ir jai iškviesti greitosios medikai kaimynų įtarimus patvirtino.

Viskas baigėsi tuo, kad komplikacijų po gimdymo namuose kamuojama 20-metė D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė skubiai išvežta į vieną iš Kauno ligoninių. O jos 25-erių metų sutuoktinis, kurį tas pats anonimas, padėjęs išaiškinti šį nusikaltimą, teigė matęs kruvinomis rankomis, buvo sulaikytas policijos, kurią iškvietė vaiko teisių apsaugos specialistai.

T.Kavaliūnas nuosprendžio laukė už grotų. Jam pirmajam buvo pareikštas įtarimas dėl tyčinio savo naujagimio nužudymo. D.Vadeikaitei-Kavaliūnienei – tik po dešimties dienų, nes, jai Kauno medikai, kurių globoje ji atsidūrė, diagnozavo ir COVID-19.

Tomas Kavaliūnas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teismo nuosprendžio D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė laukė nesuimta. Tačiau, vaiko teisių apsaugos specialistų pastangomis, pirmagimis iš jos paimtas. Šį augina viena iš mažylio močiučių.

Mama kaltės neneigė

D. ir T.Kavaliūnai kaltinti pernykštės sausio 18-osios rytą, apie 9 val., bendrabučio, kuriame gyveno, kambaryje tyčia, siekdami ką tik gimusio savo naujagimio mirties, jį nužudę – mama laikiusi užspaudusi rankomis mažylio nosį, o tėvas užrišęs ant kaklo vaikiškas kelnes. Tai tęsėsi, kol kūdikis nustojo judėti ir kvėpuoti.

D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė prisipažino dėl šio šiurpaus nusikaltimo ir davė nuoseklius parodymus apie jį nuo pat pradžių. Ji teigė, kad taip pasielgė su sutuoktiniu dėl sunkios materialinės padėties. Abu buvo bedarbiai ir gyveno praktiškai išlaikomi pirmagimio – prieš tai dirbęs sutuoktinis buvo išėjęs į jo auginimo atostogas. Be to, dar gaudavo už mažylį valstybės pašalpą. Tačiau to neužteko – pavyzdžiui, už minėto bendrabučio kambario, kuriame viskas įvyko, nuomą mokėjo sutuoktinio mama.

Vėliau ši pareigūnams teigė įtarusi, kad į svečius pas ją atvykstanti marti – nėščia. Tačiau viešnia tai neigė. O su savo mama D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė tuo metu buvo susipykusi ir nebendravo.

Klausinėjo D.Vadeikaitės-Kavaliūnienės, ar ji – ne nėščia, ir kaimynai, tačiau būsimoji savo kūdikio žudikė kategoriškai tai neigė. Ir net labai pyko dėl tokio kaimynų smalsumo.

Rasti lavonėlio nepavyko

Tą lemtingą pernykštės sausio 18-osios rytą, anot D.Vadeikaitės-Kavaliūnienės, ji laikė užspaudusi ką tik gimusio antrojo savo sūnelio nosį ir burną, kad šio verksmo neišgirstų kaimynai.

Ji pasakojo pagimdžiusi kūdikį nuo kambario atitvertoje virtuvėlės patalpoje. Tačiau esą veiksmų planas, kaip atsikratyti mažylio, jiems su sutuoktiniu gimė spontaniškai. Nors apie tai, kad antrojo vaiko jiems nereikia, nes šio neišlaikys, jie buvo sutarę iš anksto.

Anot D.Vadeikaitės-Kavaliūnienės, sulaukusi, kol sutuoktinis, liepęs jai laikyti užspaustą mažylio nosį, sugrįš su išaugtomis vyresnėlio kelnėmis, ji vėliau atidavė sutuoktiniui ir savo chalatą, su kuriuo gimdė, – lavonėlio paslėpimui. Šis buvo į jį susuktas ir įkištas į šiukšlių maišą, kurį vėliau sutuoktinis dar įdėjo į krepšį ir viską išnešė į greta bendrabučio esantį mišrių atliekų konteinerį.

Kūdikio lavonėlio rasti teisėsaugininkams nepavyko. Kaip jau užsiminta, apie šį šiurpų nusikaltimą sužinota tik po savaitės, kai minėto šiukšlių konteinerio turinys jau buvo kelis kartus išvežtas.

D.Vadeikaitės-Kavaliūnienės sutuoktinis neprisipažino nužudęs savo naujagimį. Prisipažino tik, kad paslėpė jo palaikus. T.Kavaliūnas tikino net neįtaręs, kad sutuoktinė nėščia. Esą rado ją tą rytą virtuvėlėje jau pagimdžiusią negyvą kūdikį. Tai konstatavo, neužčiuopęs jo pulso. Ir puolęs slėpti lavonėlį, esą bijodamas patekti už grotų – dar buvo neišnykęs ankstesnis jo teistumas.

Iškalbinga uodega

Pirmasis teistumas T.Kavaliūno, kilusio iš Ignalinos rajono, biografijoje, atsirado 2018-ųjų pabaigoje. Tada Kauno apylinkės teismas skyrė jam bausmę už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.

Ši istorija atskleidžia, kad dar prieš tris metus iki kraupaus susidorojimo su savo mažyliu, T.Kavaliūnas bandė sieti gyvenimą su tarnyba Lietuvos kariuomenėje – buvo pasilikęs profesinei tarnybai Alytuje dislokuotame jos padalinyje, kuriame prieš tai atliko privalomąją karo tarnybą kaip šauktinis.

Kaip tada teisinosi dėl melagystės demaskuotas T.Kavaliūnas, būdamas bataliono sandėlininku, jis esą dėl savo aplaidumo pasidarė 3 tūkst. eurų vertės kanceliarinių prekių trūkumą. Ir norėdamas jį padengti, nusprendė paimti greitąjį kreditą. Tačiau šį reikėjo grąžinti. Tada jis ir sukurpė melagingą pranešimą policijai esą kažkas, pasinaudojęs jo duomenimis, apgaulės būdu paėmė 3600 eurų kreditą.

Tačiau pergudrauti policijos T.Kavaliūnui nepavyko.

Tai pačios nemaloniausios akimirkos – nenoriu jo matyti!

Kauno apylinkės teismas už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą skyrė T.Kavaliūnui šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti ir 240 valandų visuomenės labui – po 40 valandų per mėnesį. O Lietuvos kariuomenė po šio teismo sprendimo atleido jį iš tarnybos dėl netinkamo pareigų vykdymo.

Aistros per baigiamąsias kalbas

Už tyčinį savo naujagimio nužudymą D. ir T.Kavaliūnams grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Susitikę prieš baigiamąsias šios bylos kalbas teismo salėje, jie net nežiūrėjo vienas į kitą ir elgėsi lyg būtų nepažįstami.

Skirtingai kaltinamieji ką tik gimusio savo kūdikio nužudymu reagavo ir į žiniasklaidos fotoobjektyvus. T.Kavaliūnas buvo nuleidęs galvą, o D.Vadeikaitės-Kavaliūnienės tai visiškai netrikdė. Į minėtą teismo posėdį ji atėjo jau su kito vyro, neišdrįsusio eiti į teismo salę – likusio laukti koridoriuje, palyda.

Deimantė Kavaliūnienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Vytautas Gataveckas siūlė teismui izoliuoti T.Kavaliūną nuo visuomenės trylikai metų, o D.Vadeiakitę-Kavaliūnienę – dešimčiai.

T.Kavaliūnui valstybės skirtas advokatas Bronius Varsackis teigė, kad neįrodyta, jog jo ginamasis nužudė ką tik gimusį savo sūnų. Ir prašė teismo skirti jam bausmę tik už padėjimą paslepiant mažylio palaikus.

D.Vadeiakitės-Kavaliūnienės advokatė Rasa Kalkauskienė, taip pat skirta valstybės, savo baigiamojoje kalboje ginčijosi ne su prokuroru, o su kolega B.Varsackiu. Ir prašė teismo rasti galimybę pritaikyti jos ginamajai švelnesnę bausmę nei numato įstatymas.

Suteikus teisę į paskutinį žodį pačiai D.Vadeikaitei-Kavaliūnienei, ši apie prokurorą jai pasiūlytą bausmę nekalbėjo. Tik taip pat ginčijosi dėl advokato B.Varsackio baigiamojoje kalboje pasakytų kai kurių teiginių apie ją.

T.Kavaliūnas per paskutinį žodį prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, motyvuodamas tuo, kad turi padėti savo mamai auginti ir auklėti pirmagimį, nes mama neturi tam pinigų.

Nesuvaidintos emocijos

Bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Aurelijaus Rauckio, Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio kolegija šiandien paskelbė, kad pripažįsta abu sutuoktinius kaltais dėl naujagimio nužudymo. Tačiau iš T.Kavaliūnui pareikšto kaltinimo pašalina aplinkybę, kad jis nužudė savo sūnų, nes lavonėlis nerastas, o jis neigė, kad šis vaikas buvo jo. Nors D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė po tokio teismo sprendimo žiniasklaidą tikino, kad šio jos kūdikio tėvas buvo sutuoktinis.

Į nuosprendžio paskelbimą D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė jau atvyko viena, nors vėliau prisipažino, kad šį kartą ją atlydėjęs draugas liko laukti gatvėje. Ji akivaizdžiai jaudinosi ir bandė tai maskuoti dideliu šnekumu. Pasiteiravus D.Vadeikaitės-Kavaliūnienės, kokio nuosprendžio ši tikisi, ji pratrūko: „Žiauriai baisu, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai – būsiu palikta laisvėje.“ O sutuoktinio atvedimą į teismo narvą jau komentavo pati: „Tai pačios nemaloniausios akimirkos – nenoriu jo matyti!“

Panašu, kad tokios pačios emocijos užvaldžiusios ir T.Kavaliūną. Vedamas keturių konvojaus pareigūnų į teismo narvą, jis tik piktai dėbtelėjo savo buvusiosios pusėn. O po to ėmė šią ignoruoti.

Teismas skyrė netrukus 27-erių sulauksiančiam T.Kavaliūnui trylikos metų įkalinimą. O 21-erių D.Vadeikaitei-Kavaliūnienei aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau iki šio nuosprendžio, kurį dar galima apskųsti, įsiteisėjimo ji palikta laisvėje. O į T.Kavaliūnui skirtą bausmę įskaityti ir tie šešiolika mėnesių, kuriuos jis praleido už grotų, laukdamas nuosprendžio.

Teismas teigė, kad, skirdamas minėtas bausmes, atsižvelgė, jog D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė prisipažino, gailėjosi ir padėjo atskleisti nusikaltimą, o T.Kavaliūnas – neprisipažino ir nesigailėjo. Taigi, nėra jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tik sunkinanti – nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje.

Po nuosprendžio D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė prisipažino, kad džiaugiasi ir dėl to, jog nebuvo suimta teismo salėje, ir kad nubausta švelniau nei prašė prokuroras. Tačiau teigė, kad skųs ir šį nuosprendį.