Sutapimas ar ne, kad bankrutavusio Kraujo donorystės centro direktorius Artūras Jonas Venslauskas į teismo posėdžius neatvyksta iki nusprendžiant jį atvesdinti?
Trečiadienį Kauno apygardos teisme turėjęs įvykti A.J.Venslausko ir Kraujo donorystės centro baudžiamosios bylos nagrinėjimas neįvyko. Bankrutavusio centro direktorius neatsiėmė teismo jam siųsto šaukimo iš pašto.
Identiška situacija buvo kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs direktorius 48 metų A.J.Venslauskas kaltinamas turto pasisavinimu. Kol teismas nepriėmė sprendimo kaltinamąjį atvesdinti į teismą, tol jam nesisekė atsiimti šaukimų iš pašto.
Teismui priėmus nutartį A.J.Venslauską atvesdinti ir spręsti, ar nereiktų sugriežtinti kardomosios priemonės, jis pats atvyko į teismą. Kaip paaiškėjo trečiadienio posėdyje, A.J.Venslauskas panašios taktikos laikosi ir teismuose sprendžiamuose ginčuose su paskirtu Kraujo donorystės centro bankroto administratoriumi.
Taigi trečiadienį turėjusioje prasidėti byloje nuspręsta nagrinėjimą atidėti. Buvusį Kraujo donorystės centro direktorių į kitą teismo posėdį, kuris vyks rugpjūčio 18 dieną, nuspręsta atvesdinti.
A.J.Venslauskas kaltinamas tuo, kad būdamas bendrovės direktoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos. Taip pat jis neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla.
Įtarimai jo vadovautai įstaigai pateikti 2012 metų rugsėjį. Nustatyta, kad Kraujo donorystės centras, neturėdamas reikiamų leidimų, 2007-2009 metais pagal sutartį su užsienio farmacijos įmone iš Lietuvos išvežė ir minėtai įmonei pardavė tam tikrą iš donorų surinktos kraujo plazmos kiekį. Deklaruota, kad kraujo plazma išvežta perdirbti. Teigiama, kad taip centras išvengdavo prievolės grąžinti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą lėšas, skirtas donorų kompensacijoms.
Kitoje baudžiamojoje byloje A.J.Venslauskas kaltinamas pardavęs centrui priklausiusius automobilius „Mercedes-Benz Vito“ ir „Škoda Octavia“. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį su Edvardu Brazausku, už automobilius pirkėjas sumokėjo 44 tūkst. litų, tačiau Kraujo donorystės centro kasos tie pinigai nepasiekė.
Jam pareikštų kaltinimų A.J.Venslauskas nepripažįsta.
Kraujo donorystės centras įkurtas 1941 metais kaip Kauno kraujo transfuzijos stotis. Keitusi pavadinimus (Kauno kraujo perpylimo stotis, Kauno kraujo centras) valstybės nuosavybe įmonė ji išliko iki 1993 metų, tuomet reorganizuota į bendrą Lietuvos ir JAV įmonę, uždarąją akcinę bendrovę „Binational Plasma“, o pastaroji 2005 metais pasikeitus akcinio kapitalo JAV savininkams, buvo pertvarkyta į Kraujo donorystės centrą. Centras skelbėsi Lietuvos kraujo komponentų gamyboje užimantis daugiau kaip trečdalį rinkos.
Naujausi komentarai