Kaltinama grubiu pažeidimu

Kaip jau rašyta, tragedijos metu vaiko auginimo atostogose buvusi ir iki šiol jose esanti Aida Statkevičiūtė kaltinama įvažiavusi visureigiu „Audi Q5“ į pėsčiųjų perėją, neįsitikinusi ar ja neina pėstieji ir viršydama leistiną greitį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai nustatė, kad A.Juozapavičiaus prospekte leistiną 50 km/val. greitį ji viršijo 10-20 km/val.

Šešiolikmetis buvo nusviestas apie 30 metrų nuo įvykio vietos. Tragedija įvyko šiam Rusijos piliečiui, viešėjusiam su tėvais pas Kaune gyvenančius giminaičius, grįžtant nuo Nemuno į senelės namus, esančius tame pačiame A.Juozapavičiaus prospekte – vos už stotelės nuo nelaimės vietos. 

Jis mirė už aštuonių valandų Kauno klinikų vaikų reanimacijoje.

Tragedija įvyko 2018-ųjų liepos 31-osios popietę ne vieną panašią nelaimę menančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ties A.Juozapavičiaus prospekto ir Rusų gatvės sankryža, esančia Šančių kapinių prieigose.

„Facebook“ grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.

Švelnino savo kaltę

Šešiolikmetis buvo partrenktas jau antroje eismo juostoje.

„Pirmąja eismo juosta važiavęs autobusas, į kurį aš orientavausi, artėdamas prie perėjos, nestabdė. Todėl maniau, kad ši tuščia. Tačiau, beveik susilyginus su autobusu, į mano automobilį kažkas bloškėsi. Kai išlipus pasiteiravau autobuso vairuotojo, kas čia buvo, šis atsakė, kad į perėją išbėgo berniukas“, – stojusi prieš teismą pasakojo A.Statkevičiūtė, teigusi, kad per dešimt vairavimo metų lig tol neturėjusi jokios avarijos. Tik dvi jau nebegaliojančias nuobaudas už menkus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Anot A.Statkevičiūtės, jos kaltė – kad aklai pasitikėdama autobuso vairuotoju, nesulėtino greičio prie pėsčiųjų perėjos. Nors mano, kad šio neviršijo. Tačiau prisipažino tuo metu į spidometrą nežiūrėjusi.

„Turiu mažametį vaiką ir 60 km/val. greičiu mieste tikrai nevažinėju“, – tikino teisiamoji.

Tačiau, žuvusiojo artimuosius atstovaujančio advokato prašymu, jau po šių A.Statkevičiūtės parodymų prie bylos buvo prijungta ir esą mokslo duomenimis pagrįsta specialisto išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog velionis patyrė dubens kaulų lūžius, tikėtina, kad jį partrenkęs automobilis važiavo ne mažesniu kaip 66 km/val. greičiu.   

Infarkto mįslė

Anot A.Statkevičiūtės, kad ji nemeluoja, jog autobuso vairuotojas sustojo tik už perėjos, įrodo jos filmuota medžiaga iš įvykio vietos. Esą šiam, skubančiam pagal maršrutą, neturėjus laiko duoti savo telefono ir liepus užsirašyti jo autobuso numerį, ji įamžino, kaip šis sustojęs jau už pėsčiųjų perėjos.

Pats autobuso vairuotojas teisme pasakojo, kad pagal grafiką tada truputį skubėjo, todėl važiavo tik 30-40 km/val. greičiu. Ir ties perėja, prie kurios jis artėjo, nebuvo jokio pėsčiojo.

Tačiau, likus iki jos apie penkiems metrams, staiga prieš autobusą prabėgo jaunuolis. Jis net nestabdė autobuso. Ir netrukus išvydo, kaip minėtas pėsčiasis  skrenda ore į priekį, porą kartų verčiasi ir krenta ant važiuojamosios kelio dalies. Tik tada autobuso vairuotojas teigė pamatęs šalia jo – antroje eismo juostoje sustojusį visureigį. Jo vairuotojai šiandien pareikštas kaltinimas, pažeidus kelių eismo taisykles, dėl ko žuvo žmogus. O autobuso vairuotojas jos teisme prisipažino ne per seniausiai turėjęs infarktą.

Ką užfiksavo kaimynės?

Tačiau, viena šalia nelaimės vietos gyvenanti liudytoja teisme pasakojo mačiusi, kaip visureigio vairuotoja buvo priėjusi prie autobuso vairuotojo ir šiam kažką padavė.

Po to jie dar pasišnekėjo. Ir autobuso vairuotojas nuvažiavo, nesulaukęs nei greitosios, nei policijos.

Šios liudytojos kaimynė taip pat teigė mačiusi, kaip visureigio vairuotoja ne kartą buvo priėjusi prie autobuso vairuotojo. Ir jiems labiau rūpėjo bendravimas tarpusavyje, negu pagalbos partrenktajam suteikimas.

Aš manau, kad teisiamoji jį pamatė per vėlai, nes važiavo per dideliu greičiu.

Ieškinys – šešiaženklis

Nukentėjusiaisiais šioje byloje yra pripažinti aštuoni velionio artimieji. Šie prašo priteisti jiems iš A.Statkevičiūtės bendrą 150 tūkst. eurų moralinį atlygį. Dar 5 tūkst. eurų įvertinta padaryta turtinė žala. Dėl jos civiliniu atsakovu šioje byloje pripažintas ir „Lietuvos draudimas“, kurio paslaugomis naudojosi teisiamoji.

Nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta žuvusiojo teta teisme teigė, kad sūnėnas negalėjo išbėgti į gatvę. „Jis buvo nepaprastai atsakingas, pareigingas ir labai atsargus. Be to, su paplūdimio šlepetėmis. Ir aš manau, kad teisiamoji jį pamatė per vėlai, nes važiavo per dideliu greičiu“, – nevyniojo žodžių į vatą velionio teta.

Be to, ji teigė ketinusi atleisti teisiamajai, jeigu ši pripažintų savo kaltę. Tačiau po to, kai ši melagingai apkaltino žuvusįjį, apie tai jau negali būti jokios kalbos.

Pasiūlyta maksimali lygtinė bausmė

Už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurį padarė blaivus vairuotojas, sukėlusį kito asmens mirtį, kuo yra kaltinama 31-erių A.Statkevičiūtė, Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Kaltinimą šioje didelį atgarsį visuomenėje sukėlusioje byloje palaikantis prokuroras Mindaugas Šukys pasiūlė skirti teisiamajai šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą maksimaliam trejų metų terminui. Ir įpareigojant minėtą laikotarpį naktimis būti namuose bei dirbti. Tuo pačiu atimant ir teisę trejus metus vairuoti transporto priemonę.

Anot prokuroro, be kitų įrodymų teisiamosios kaltę patvirtina eksperto, peržiūrėjusio netoli pėsčiųjų perėjos esančios parduotuvės „Rimi“ vaizdo kamerų įrašus, konstatavimas, kad jos automobilio greitis tada buvo 79-88 km/val. Ir vienintelė žuvusiojo kaltė, kad jis nepamatė labai greitai atlekiančio ir du vienus iš esminių Kelių eismo taisyklių pažeidimus padariusios teisiamosios automobilio.

Nelaimės vieta

Be to, pasak valstybės kaltintojo, turėtų būti patenkinti ir žuvusiojo tėvų, brolio, močiutės bei tetos ieškiniai, nes jie prarado artimąjį, su kuriuo siejo ateitį. O Lietuvos teismai tokiais atvejais priteisia ir po 50 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusiųjų advokato argumentai

Tačiau, su prokuroro pasiūlyta bausme teisiamajai nesutiko visus aštuonis nukentėjusiuosius atstovaujantis advokatas Nerijus Plėdys. Jis teigė, kad jo atstovaujamieji prašo skirti A.Statkevičiūtei realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl, kad ji jau prieš šį eismo įvykį buvo daugkartinė Kelių eismo taisyklių pažeidėja, nesuteikė nukentėjusiajam jokios pagalbos ir net neiškvietė greitosios medikų, savo kaltę pripažino tik iš dalies, dalindamasi ja su pačiu žuvusiuoju, neatsiprašė jo artimųjų ir neatlygino iki šiol jiems bent dalies padarytos žalos.

Anot N.Plėdžio, teisiamosios kaltę neginčijamai įrodo ir jos iš karto po įvykio policijos pareigūnei duoti parodymai, kuriuose pripažino, kad nespėjo sustoti prie pėsčiųjų perėjos, kai autobusas prie jos sustojo. Tačiau, teisme jau kaltinamoji Kelių eismo taisyklių pažeidimu pasakojo, kad autobusas prie pėsčiųjų perėjos net nestabtelėjo, o vaikinukas per ją bėgo, ką patvirtino tik autobuso vairuotojas, turbūt ir todėl, kad pats norėjo išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Jeigu turėčiau tokius pinigus, būčiau tą pačią dieną juos padavusi!

Nors tikėtina, kad teisiamoji ne tik nepastebėjo artėjančios pėsčiųjų perėjos, bet ir prieš ją sustojusio autobuso, nes, remiantis byloje esančiu tarnybiniu pranešimu dėl jos mobilaus telefono tyrimo, šiuo naudojosi ir vairuodama automobilį prieš pat tragediją.

Prašydamas teismo tenkinti nukentėjusiųjų ieškinius, šių advokatas prašė atsižvelgti ir į tai, kad žuvusysis buvo genialus jaunuolis, nes savo amžiuje turėjo jau 147 apdovanojimus įvairiose mokslo srityse. O teisiamoji, versdama  jam pačiam kaltę dėl to, kas įvyko, ne tik jį nepagrįstai apjuodino, bet ir įskaudino žuvusiojo artimuosius, kurie teisme pasakojo, kaip jis pedantiškai laikydavosi Kelių eismo taisyklių: visada versdavo tėvus prisisegti saugos diržus – net ir sėdint automobilio gale, ir visada pristabdydavo skubėti per pėsčiųjų perėją linkusią savo močiutę.  

Teisiamosios advokatės kontrargumentai

Teisiamosios advokatė Karina Račkauskienė teigė, kad per griežta ne tik nukentėjusiųjų, bet ir prokuroro prašoma bausmė. Nes jos ginamoji padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteista, viena augina mažametį vaiką ir bandė ne tik kviesti partrenktam jaunuoliui greitosios medikus, bet ir atsiprašyti šio artimųjų. Tačiau, jai bendrauti su žuvusiojo mama neleido šios sesuo, o po įvykio ji buvo ištikta šoko, dėl ko ir nesugebėjo pranešti apie jį specialiosioms tarnyboms. O jai siūloma bausmė, didesnė už gresiančios vidurkį. Jau nekalbant apie realų laisvės atėmimą pirmą kartą teisiamam ir vienam mažametį vaiką auginančiam žmogui.

Be to, K.Račkauskienė buvo linkusi kaltinti žiniasklaidą, esą nuteikusią prieš jos ginamąją nukentėjusiuosius, dėl to per ne lyg išpūtusius savo ieškinius.

Nors, anot K.Račkauskienės, jos ginamosios kaltė grindžiama tik prielaidomis ir išvedžiojimais. O žuvusysis taip pat kaltas dėl to, kas įvyko, nes žengė į pėsčiųjų perėją, neįsitikinęs, kad tai saugu. Ir dar bėgte, nors ir bandoma įtikinti, kad dėvint per pirštą prakišamas paplūdimo šlepetes tai neįmanoma. K.Račkauskienė tikino, kad jai pačiai toks apavas galimybės bėgti nemažina.

Dėl to teisiamosios advokatė prašė mažinti ir žuvusiųjų tėvų bei brolio prašomas jiems priteisti sumas. O kitų nukentėjusiųjų, tarp kurių yra ir velionio tėvo teta bei močiutės sesuo ir šios sūnus, atmesti.

Viltys ir ašaros

Vienintelė iš nukentėjusiųjų per baigiamąsias šios bylos kalbas dalyvavusi žuvusiojo mamos sesuo teigė, kad tiki, jog teismas pripažins A.Stakevičiūtę kalta ir bus atlyginta žala jų šeimai, o jų berniukas išteisintas.

Pati A.Statkevičiūtė, suteikus jai teisę į paskutinį žodį, sakė, kad pripažįsta savo kaltę – jog buvo nepakankamai atidi. Ir labai dėl to pergyvena. Be to, supranta, ką jaučia žuvusiojo tėvai, nes pati yra mama. Ji teisinosi, kad iš karto po nelaimės pribėgo prie partrenkto jaunuolio. O po to jau su savimi nebesusitvarkė. Tačiau, kartojo, kad ir jis kaltas dėl to, kas įvyko. Ir taip pat kaltino žiniasklaidą, esą nuteikusią prieš ją nukentėjusiuosius. Nors šioje vietoje ją nutraukė žuvusiosios tetai išsprūdusi replika: „Meluoji!“

Aida Statkevičiūtė

Teisiamoji pradėjo verkti, kai atėjo eilė kalbėti apie jai pareikštus ieškinius. „Jeigu turėčiau tokius pinigus, būčiau tą pačią dieną juos padavusi!“ – teigė I.Statkevičiūtė.

Dėl bylos sudėtingumo ją nagrinėjanti teisėja Indrė Averkienė pranešė, kad nuosprendį planuojama skelbti tik balandžio 10-ąją.