Socialinę pašalpą gaunantis kaimynas, kurio trijų aukštų namo kieme stovi prabangus visureigis, tapo kone Lietuvos kasdienybe. Deja, realiai įvertinti turtų kilmės kol kas nepadeda nei neteisėto praturtėjimo įstatymas, nei jo išaiškinimas.

Panašios bylos

Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėtos dvi bylos – Agurkinių gaujos lyderio Sauliaus Velečkos ir jo buvusios sutuoktinės Linos neteisėto praturtėjimo byla ir romų tautybės kaunietės Ritos Petravičiūtės byla.

Teismas aiškinosi, ar prieš penkerius metus 450 tūkst. litų vertės keturių kambarių butą Kauno centre įsigijusi R.Petravičiūtė teisėtai įgijo lėšas. Moters biografija nebuvo nepriekaištinga. Ji ir jos mama sulaikytos dėl didelio narkotinių medžiagų kiekio laikymo. Tačiau už grotų teko sėsti tik motinai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teismui pateikė tokius R.Petravičiūtės pajamų duomenis: per 2006 m. gavo 1,7 tūkst. litų pajamų ir patyrė apie 107 tūkst. litų išlaidų, 2007 m. – per 300 litų pajamų ir 22 tūkst. išlaidų, o 2008 m. ji gavo vos 102 litus pajamų ir patyrė 472 tūkst. litų išlaidų.

S. ir L.Velečkų neteisėto praturtėjimo byloje aiškintasi juvelyrinių dirbinių, prabangaus laikrodžio, dviejų visureigių ir mopedo kilmė. Abejotinomis lėšomis įgyto turto vertė siekė 394,5 tūkst. litų.

Oficialių pajamų – mažai

VMI specialistai savo išvadas pateikė ir S.Velečkos byloje. Išvados buvo teikiamos už dešimt paskutinių sutuoktinių gyvenimo metų – nuo 2001 m. nebuvo tokio periodo, kad šeima būtų turėjusi pakankamai pajamų. Tiksliau, sutuoktinių išlaidos gerokai viršijo pajamas.

VMI duomenimis, per 2001 –2011 m. laikotarpį S.Velečkos išlaidos viršijo beveik 560 tūkst.litų. Jo žmonos išlaidos viršijo 220 tūkst.litų.

Šioje byloje nepriekaištinga tik gaujos lyderio žmonos biografija. Ji su teisėsauga nebuvo turėjusi jokių reikalų. O štai S.Velečka su trenksmu buvo sulaikytas 2013 m.

Ikiteisminis tyrimas, kuriame S.Velečkai ir dar penkiems Agurkinių lyderiams pareikšti įtarimai sukūrus nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavus, jau baigtas. Jiems taip pat pareikšti įtarimai organizavus labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą iš trečiųjų šalių į ES šalis per Lietuvą.

Skirtingos baigtys

Kauno apylinkės teismo sprendimu, romų tautybės kaunietė R.Petravičiūtė butą įgijo neteisėtai. E.Ožeškienės gatvėje esantis jos butas turi būti konfiskuotas, o nuteistoji privalo sumokėti 19,5 tūkst. litų baudą.

R.Petravičiūtė ikiteisminio tyrimo metu sakė, esą didžiąją dalį lėšų jai padovanojo buvęs vyras, motina ir tetos. Tačiau visi jie R.Petravičiūtės žodžius paneigė. Vėliau buvo versijų apie prabangias kaltinamosios vestuves, per kurias svečiai sunešė 50 tūkst. litų, iš Austrijos autobusu 70 tūkst. eurų atvežusią tetą.

Šie motyvai teismo neįtikino. "Apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas, kol dar nebuvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimo ir nebuvo suformuota teismų praktika. Kadangi nebuvo teismų praktikos, tai sprendė visi, kas kaip suprato šitą reikalą", – priminė R.Petravičiūtės gynėjas Aidas Mažeika.

Šis nuosprendis buvo apskųstas Kauno apygardos teismui. Ir nors LAT išaiškinimas jau buvo, tačiau Kauno apygardos teismas nepanaikino ankstesnio nuosprendžio R.Petravičiūtės neteisėto praturtėjimo byloje. Dabar ši byla Aukščiausiojo Teismo rankose.

Visiškai priešingai baigėsi S.ir L.Velečkų neteisėto praturtėjimo byla. Buvusius sutuoktinius teismas išteisino. Į teismų posėdžius teisiamieji pristatė paskolų dokumentus. Skolintojai – Rusijos, Kazachstano piliečiai. Patikrinti tokius duomenis, kai byla jau teisme, buvo praktiškai neįmanoma. Teismui nepakako ir pateiktų duomenų apie kitą baudžiamąją bylą, kurioje Agurkas įtariamas padaręs sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.

"Ištyrus įrodymų visumą darytina išvada, kad kaltinamųjų veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra jokių objektyvių jų kaltę patvirtinančių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką", – rašoma teismo nuosprendyje.

Šioje byloje padėtas galutinis taškas. "Neskundėme nuosprendžio, nes po LAT išaiškinimo neliko teisinio pagrindo", – paaiškino Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras Marius Venskūnas.

Medalio pusės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neteisėto praturtėjimo įstatymo išaiškinimas tarsi ir padėjo pagrindą teismų praktikoje, tačiau prokurorams, tokiose bylose palaikantiems kaltinimą, vargu ar tapo lengviau.

Teismas pripažino, kad atbuline data taikyti įstatymo negalima, bet esą bausti leistina už veikas, kurioms jau jų padarymo metu buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi prokurorams teko garbė įrodyti, kad turtas įsigytas iš kriminalinės veikos.

Kartu LAT paskelbė, kad toks įstatymo taikymas yra nevienareikšmis ir teismams paliekama teisė apsispręsti kiekvienu konkrečiu atveju.

LAT išaiškinime taip pat nurodyta, kad negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

"Savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti", – nutarė LAT. Paprasčiau tariant, jeigu nebus įrodyta, kad turtus susikrovei darydamas nusikaltimus, tai tie turtai jau savaime yra teisėti.

Kaltinamieji neteisėtu praturtėjimu greitai perprato tokią nuostatą. Asmenys abejotino turto kilmę dažniausiai ir ėmė grįsti paskolomis, skolos lapais, žmonės liudijo, kad skolino didelėmis sumomis, o privalomojo deklaravimo – nėra. Štai ir gaudyk vėją laukuose: patikrinti paskolos tikrumo praktiškai neįmanoma.

Suvienodino traktavimus

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) duomenimis, šiuo metu yra atliekami 57 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, iš jų Kauno apygardoje – 22.

FNTT pareigūnai įsitikinę, kad LAT išaiškinimas suvienodino skirtingus ikiteisminiam tyrimui vadovavusių prokurorų įstatymo traktavimus.

"LAT išaiškino ne tik kaip kvalifikuoti šią nusikalstamą veiką, bet ir apibrėžė tam tikrus kriterijus – turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt." – aiškino FNTT.

Vis dėlto LAT pasiuntė gerą žinią tiems, kurie baiminosi dėl savo turto kilmės. Jei nėra nustatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo,  t.y. iki 2010-ųjų gruodžio, įgytas turtas – iš nusikalstamos veiklos, tai tyrimas turi būti nutrauktas.

"Tokia praktika netaikytina turtui, įgytam po šio straipsnio įsigaliojimo ir tokie asmenys turėtų atsakyti už nuosavybės teise teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimą, nesiejant šio turto vien tik su nusikalstama prigimtimi", – aiškino FNTT atstovai.

Pozicijos nekeičia

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius neabejoja, kad po LAT išaiškinimo tapo aiškiau tyrėjams, prokurorams ir teisėjams. "Neteisėto praturtėjimo bylų tyrimas yra prioritetinė prokuratūros veiklos sritis", – įsitikinęs prokuroras.

Prokurorai savo pozicijos nekeičia. Tai patvirtina 58 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, šiuo metu atliekami Kauno apygardos prokuratūroje. 4 bylos perduotos teismui ir tik 4 nutrauktos po LAT išaiškinimo.

Tačiau kliuvinių yra. Kitą kartą pernelyg ilgai prokurorams tenka laukti mokestinių patikrinimų ir specialistų išvadų. "Turint specialisto išvadas, tyrimas gali baigtis teismu, tačiau gali baigtis ir tuo, kad pagal mūsų surinktą medžiagą asmuo gali būti apmokestintas. Per administravimo įstatymą galima taikyti mokesčius ir tas asmuo sumoka valstybei nuo turimo turto vertės", – aiškino D.Valkavičius.

Prokuroras nesutiko, kad LAT išaiškinimas dėl būtinybės įrodyti turo kilmę nusikalstamu būdu turėtų labai nuraminti iš neteisėtos veikos lobstančius tautiečius. "Mums svarbiausia, kad tas turtas būtų. Ir visai nesvarbu – to ar kito asmens vardu. Svarbu, kad mes asmeniui galėtume pasakyti, kad jis teisėtai negalėjo įsigyti to ką turi", – aiškino prokuroras.

"Nėra taip, kad mes šaudome tuščiais šoviniais. Jeigu neatsirado baudžiamoji atsakomybė, tai atsirado mokestinė prievolė", – kai kurių kritiškai vertinamų LAT išaiškinimų visai nesibaimino prokuroras.

Nuoseklumas – ateityje

Prokuroras įsitikinęs, kad dar bus daugiau teismų išaiškinimų. "Netgi tie išteisinamieji nuosprendžiai, jeigu jų bus ateityje, leis mums analizuoti visas teisines situacijas ir kalbėti, ką reikia daryti kitaip", – neabejojo D.Valkavičius.

Vyriausiasis prokuroras neslėpė, kad teisininkų bendruomenėje atsiranda nuomonių neteisėto praturtėjimo nuostatą iš baudžiamojo proceso perkelti į civilinį ir ieškoti variantų, kaip supaprastinti procedūras. "Jau diskutuojama, kaip kitokiu būdu atimti tą neteisėtą turtą", – dėstė D.Valkavičius.

Teisininkų bendruomenės neteisėto praturtėjimo įstatymą ir jo išaiškinimą vertina paprastai – įstatymas yra toks, koks yra, tačiau niekas netrukdo jo tobulinti. Vis dėlto teismams net ir toks LAT išaiškinimas palengvino darbą.

"Teismams buvo kilę abejonių, ar, sprendžiant neteisėto praturtėjimo klausimą, šis straipsnis gali būti taikomas turto, įgyto iki įstatymo įsigaliojimo, savininkams. Šis neaiškumas buvo pašalintas minėtoje LAT nutartyje", – sakė Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas baudžiamosioms byloms Dainius Ročys.

"Visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra naudingi ir padeda teisėjams darbe. Kadangi bylų dėl neteisėto praturtėjimo daugėja, manyčiau, jog dar ne viena jų atsidurs Aukščiausiajame Teisme ir tai padės formuoti nuoseklią praktiką šiuo klausimu," – šiandienos neteisėto praturtėjimo įstatymo veikimą vertino Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.

Kol kas tik vienoje – R.Petravičiūtės neteisėto praturtėjimo – byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jis jau įsiteisėjęs.