Pernai pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi R. Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

R. Kazėnienės pateiktoje informacijoje figūravusi bendrovė „Niklita“ teigia, kad R. Kazėnienės teiginiai neatitinka tikrovės ir reikalauja šią informaciją viešai paneigti bei atlyginti 5 tūkst. eurų įvertintą žalą įmonei bei tūkstančio eurų žalą jos savininkui Valdui Kuktai.

„Buvo išsakyti teiginiai, neatitinkantys tikrovės ir tie teiginiai žemina mano kliento UAB „Niklita“ reputaciją ir tuo pačiu jos savininko garbę ir orumą. (...) Šiuo atveju, pati R. Kazėnienė turi įrodyti, kad jos teiginiai yra atitinkantys tikrovę. Jeigu neatitiks, vadinasi turėtų tai paneigti ir atlyginti žalą“, – BNS prieš pirmąjį posėdį antradienį sakė ieškovui atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas.

R. Kazėnienė su jai pateiktu ieškiniu nesutinka. Ji sako negalinti paneigti to, ką patvirtino patikrinimus vykdžiusios institucijos.

„Prieš daugiau nei metus išreiškiau savo nuomonę, kuri pasitvirtino daugelio kompetentingų institucijų tyrimo išvadomis. Todėl manau, kad tai yra viena iš spaudimo priemonių“, – sakė ji.

R. Kazėnienei atstovaujantis advokatas Karolis Rugys BNS sakė, kad savo ruožtu teismo prašo paskirti ieškovams 5 tūkst. eurų baudą už nepagrįsto ieškinio pateikimą ir piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, o pusę šios baudos išmokėti R. Kazėnienei.

Teigia, kad darbuotojai patyrė nuteistųjų įžeidinėjimą

Antradienį vykusiame parengiamajame posėdyje „Niklitos“ atstovai teigė, kad viešumoje paskleista neigiama informacija apie bendrovę sukėlė įtampos žmonėms, dirbantiems įkalinimo įstaigose.

Į teismo posėdžius jie prašė pakviesti „Niklitos“ darbuotojus, teikiančius maitinimo paslaugas skirtinguose pataisos namuose, kad šie paliudytų patyrę užgauliojimus iš kalinių.

„Liudytojai gali paliudyti, kad po eilės pasirodžiusių straipsnių apie galimai neteisėtai vykdomą veiklą kilo tam tikros įtampos, darbuotojai turėjo aiškintis su įstaigų administracija, prasidėjo įžeidinėjimas, psichologinis spaudimas iš nuteistųjų pusės, dėl to patyrė stresą, emocinę įtampą“, – kalbėjo G. Černiauskas.

Jis teigė, kad moralinę žalą patyrė ir bendrovės vadovas V. Kukta asmeniškai, nes jam teko aiškintis verslo partneriams.

Aš neturėjau jokio tiesioginio nusistatymo prieš ieškovą ir jo akcininką, tai buvo viena iš įmonių, kurios atkreipė mano kaip finansininkės dėmesį, kad vyksta negeri dalykai.

Bendrovės atstovai įsitikinę, kad viešai išsakyti teiginiai yra neteisingi ir kad tai negali būti laikoma R. Kazėnienės nuomone.

Jos advokatas savo ruožtu teigia, kad net jei būtų nustatyta, kad R. Kazėnienės teiginiai nelaikytini nuomone, tų faktų teisingumas yra patvirtintas.

„Atsakovė teikė savo informaciją, įsitikinimus, vedama viešojo intereso, matydama, kad tam tikri faktai žalingi Lietuvos valstybei. Atsakovė vadovavosi Teisingumo ministerijos komisijos išvadomis, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybės kontrolės audito ataskaitomis“, – kalbėjo K. Rugys.

„Net jei būtų pripažinta, kad atsakovė ne reiškė savo nuomonę, o dėstė faktus, tie faktai yra teisingi ir pažeidimo ji nepadarė“, – sakė jis.

R. Kazėnienė: mano teiginiai nebuvo susiję tik su „Niklita“

Pati R. Kazėnienė atkreipė dėmesį, jog jos pateiktoje informacijoje buvo minima daugiau įmonių, todėl paveikti būtent „Niklitos“ reputacijos ji neturėjo jokio tikslo.

„Aš 2016 metų gruodžio pradžioje kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir mano kreipimosi turinys nebuvo susijęs tik su „Niklita“ (...) Aš neturėjau jokio tiesioginio nusistatymo prieš ieškovą ir jo akcininką, tai buvo viena iš įmonių, kurios atkreipė mano kaip finansininkės dėmesį, kad vyksta negeri dalykai“, – kalbėjo ji.

R. Kazėnienė taip pat pabrėžė, kad tik jos pirmoji paviešinta informacija buvo asmeniniai vertinimai, o vėliau ji buvo patikrinta ir patvirtinta institucijų, kurių išvadomis ji neturi teisės abejoti.

Jos iniciatyva į teismo posėdžius liudyti ruošiamasi kviesti Teisingumo ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus vadovę Doritą Visalgienę ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktorę Dianą Vilytę, kurios, gynybos nuomone, gali patvirtinti R. Kazėnienės išsakytų faktų tikrumą.

Kitas posėdis byloje numatytas gegužės 31 dieną. Į jį planuojama kviesti liudytojus.

Pernai pabaigoje po tarnybinio patikrinimo dėl nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo Marijampolės ir Alytaus pataisos namuose Kalėjimų departamentas paskelbė siūlantis nutraukti sutartį su bendrove „Niklita“, nustačius, kad procedūros vykdytos pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymą, o laimėtojas nustatytas neteisėtai.

Viešųjų pirkimų tarnyba, patikrinusi 2015 metų įmonės „Niklita“ laimėtą pirkimą Kauno tardymo izoliatoriuje, nustatė, kad vienintelis „Niklitos“ akcininkas V. Kukta yra galimai susijęs su buvusiu izoliatoriaus Ūkio skyriaus vedėju Pranu Vaškiu. Pastarasis buvo Kauno tardymo izoliatoriaus viešųjų pirkimų komisijos narys ir pirmininkas.

VPT konstatavo, kad kai kurie reikalavimai tiekėjams minėtame konkurse dirbtinai ribojo tiekėjų, ypač smulkaus verslo, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.

Pažeidimus nustačiusi Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nutraukti šią sutartį.

Teisingumo ministerijos atliktas 2015–2017 metų Pravieniškių pataisos namų auditas taip pat parodė pažeidimus, susijusius su keliomis bendrovėmis, tarp jų ir „Niklita“.