„Ėjome pažintiniu taku ir jau prieš pat pabaigą pamatėme, kad dega suoliukas. Iš gertuvių supylėme visą vandenį, kiek turėjome, kiti žmonės tą patį padarė, liepsną apmalšinome, bet išdžiuvęs medinis suolas rūko toliau“, – pasakojo kaunietė Julija, ketvirtadienio popietę su draugu vaikščiojusi Kadagių slėnio pažintiniu taku.

Mergina paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie degantį suoliuką. „Ten ir tas takas medinis, ir miškas aplink išdžiuvęs, tai ugnis labai greitai gali išplisti“, – pastebėjo mergina. Laukdami ugniagesių, jauni kauniečiai dar leidosi iki marių vandens. Pažintiniu taku vaikščiojęs vyras padėjo išlaužti degančio suolo koją. „Tuos smilkstančius medžio gabalus išnešėme ant smėlio. Netrukus ir ugniagesiai atėjo, bet bėda ta, kad jų automobilis ten neprivažiuoja, tai ugniagesys tuos smilkstančius gabalus išsinešė“, – pasakojo mergina.

Ją labai nustebino parko prižiūrėtojo elgesys. „Parko prižiūrėtojas pro šalį praėjo, kol dar degė, tai pradėjo man priekaištauti, kad aš suolą deginu, nors mes darėme viską, kad užgesintume. Keisčiausia, kad jis tiesiog pasižiūrėjo ir nuėjo“, – stebėjosi kaunietė.

„Esmė ta, kad niekur nėra nė vienos šiukšliadėžės, tai žmonės šiukšles kiša į visus plyšius arba meta bet kur. Čia visur prikišta popierių, nosinių, nuorūkų“, – pridūrė ji.

„Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Gaisrų pavojus išlieka didelis

Miškininkai sako, kad daugumoje šalies miškų lieka didelis gaisrų pavojus, todėl artėjant savaitgaliui gyventojai raginami būti ypač atsargūs.

Valstybinės miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas sako, budrumas miškuose padidintas, o situaciją galėtų pagerinti tik ilgalaikis gausus lietus.

„Miškas išdžiūvęs, tad reikėtų didesnio ir ilgalaikio lietaus. Trumpas palijimas valandą ar kiek ilgiau padeda tik tam kartui, reikėtų, kad ateitų didesnis frontas“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Pulkauninkas.

Artimiausiomis dienomis aukščiausios penktos klasės miškų gaisringumas apims daugiau nei trečdalį šalies teritorijos. Mažiausias gaisrų pavojus yra Vakarų Lietuvoje.

Iš gertuvių supylėme visą vandenį, kiek turėjome, kiti žmonės tą patį padarė, liepsną apmalšinome, bet išdžiuvęs medinis suolas rūko toliau.

Miškininkai sako, kad situacija šiuo metu kiek mažiau pavojinga nei balandį, nes tuomet gyventojai masiškai degino žolę, bet situacija lieka įtempta.

„Ten, kur yra penkta gaisringumo klasė, situacija įtempta. Miškininkai budi, yra stebėjimo kameros, darbuotojai patruliuoja, lankosi miškuose, pamiškėse, kalbasi su žmonėmis, kad tų gaisrų nekiltų, o jei ir kiltų – kad jie kuo greičiau būtų užgesinti. Rekomendacija visiems, kurie lankosi miškuose, yra būti labai atsargiems ir nežaisti su ugnimi“, – sakė M. Pulkauninkas.

Šiuo metu gyventojams lankytis miškuose draudžiama tik urėdijos Joniškio padalinyje.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, nuo sausio jau išdegė apie 2,9 tūkst. hektarų atvirų teritorijų, daugiausia degė žolė, miškuose gaisrai apėmė tris hektarus.

PAGD Pajėgų valdymo valdybos veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Gediminas Šukšta sako, kad išdegusių plotų ir gaisrų skaičius atvirose teritorijose šiemet yra žymiai didesnis nei pernai ir padėtis išlieka kritinė.

„Yra paskelbta sustiprinta parengtis: apriboti laisvadieniai už budėjimus, daugiau žmonių yra pamainose, atšaukti mokymai, pratybos“, – sakė ugniagesių atstovas.