Netrukus paaiškėjo, kad keturkojis įkrito į maždaug trijų metrų gylio neuždengtą šulinį. Laimė, šis buvo be vandens. Tačiau, anot nelaimėlio, panašaus į biglį, savininkės, spąstai, kuriuose atsidūrė jos augintinis, buvo per siauri, kad ji galėtų pati bandyti ten lipti ir jį gelbėti.

Kita laiminga aplinkybė, kad nelaimėlio savininkė turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Juo pranešus apie tai, kas atsitiko Bendrajam pagalbos centrui, į Aleksotą buvo pasiųsti ugniagesiai gelbėtojai iš kitoje Nemuno pusėje – pačiame Kauno centre įsikūrusios jų komandos.

Ugniagesiai gelbėtojai su dar viena panašia užduotimi, kokią jau ne kartą teko spręsti, ir šį kartą susidorojo greitai. Už penkiolikos minučių nuo gauto pranešimo šiek tiek išsigandęs, tačiau, svarbiausia, nesusižalojęs keturkojis jau buvo perduotas šeimininkei. Tiesa, po to ugniagesiams gelbėtojams dar teko traukti iš šio siauroko šulinio savo kolegą.

Apie šią laimingai pasibaigusią nelaimę teliko byloti „Stop“ juosta, kuria ugniagesiai gelbėtojai aptvėrė įvykio vietą. Apie šiuos pavojingus ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms spąstus informuotas ir Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos skyrius.

Viena iš pagrindinių versijų – šulinio, kuriame atsidūrė šuo, dangtį galėjo pavogti vėl pradėję siautėti jų vagys.