Kaip rašoma socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, į H. Daktarą labai panašus vyras Panemunės šile pastebėtas pirmadienį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Reda Zarauskienė portalo žurnalistams teigė, kad policija pranešimo apie galimai viešumoje vaikščiojantį H. Daktarą pirmadienį nėra gavusi.

Apie minėtą atvejį feisbuke pasisakė ir teisingumo viceministras Elanas Jablonskas.

Jis suskubo paneigti viešoje erdvėje sklandančius gandus. „Noriu visus nuraminti. Jau nuo vakar vakaro pasirodė nerimą keliantys pranešimai apie Henriką Daktarą, kuris vaikščiojo ir kalbino piliečius Panemunės šile… Galiu patikinti, kad minėtas pilietis saugiai leidžia laiką Pravieniškių pataisos namuose“, – socialiniame tinkle rašė E. Jablonskas.

Kaip portale kauno.diena.lt rašyta anksčiau, Lietuvos apeliacinis teismas kovo mėnesį atmetė iki gyvos galvos įkalinto H. Daktaro prašymą skirti jam terminuotą bausmę. Šį klausimą Apeliacinis teismas nagrinėjo po to, kai H. Daktaras apskundė vasario mėnesį Kauno apygardos teisme priimtą jam nepalankų sprendimą.

Henrikas Daktaras. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teismas nurodė, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką nėra pakankama, H. Daktaras yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas, kuris jį pripažino kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993-2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.

H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas.

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Jei teismas nusprendžia įkalinimo įstaigos teikimo netenkinti, pakartotinai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo galima kreiptis praėjus vieneriems metams. Apeliacinio teismo nutartis yra neskundžiama.