Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), prekes į Kazachstaną eksportavusiems sutuoktiniams teks aiškintis dėl galbūt nuslėptų ir į apskaitą neįtrauktų prekybos sandorių.

Porai pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo. Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra, atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai.

Pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonei vadovavęs vyras kartu su žmona prekiavo įvairiais namų apyvokos daiktais, indais, baldais, namų dizaino elementais, kuriuos įsigydavo Europos Sąjungos šalyse narėse ir veždavo parduoti į Kazachstano sostinę Astaną.

Įtariama, kad beveik ketverius metus dalis sandorių, galbūt vengiant mokėti mokesčius valstybei, nebuvo įtraukti į įmonės buhalteriją. Remiantis netikslia apskaita, buvo pateikti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas. Skaičiuojama, kad teikiant galimai melagingus duomenis galėjo būti išvengta beveik 38 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus informaciją iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ji šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia per 125 tūkst. eurų.

Sutuoktiniams pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, vyras taip pat kaltinamas mokesčių vengimu, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas. Kauno apygardos prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Kauno apygardos teismui.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.