Kaip jau rašyta, tą pernykštę rugsėjo 19-ąją, kai buvo įvykdyti abu minėti nusikaltimai, T. V. buvo Rukloje įsikūrusio karinio dalinio šauktinis. Ir buvo atvežtas iš šio apklausai į Kauno policiją už kelių parų po išpuolių. O po to vėl grąžintas į tarnybą, skiriant jam švelniausią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Tačiau netrukus turėjo su tarnyba atsisveikinti, net nelaukiant pradėtų ikiteisminių tyrimų pabaigos.

T. V. buvo nustatytas pagal kontaktus, kuriais susisiekė su viena iš tos dienos savo aukų – seksualines paslaugas specialiai šiuo tikslu Vilijampolėje, Linkuvos gatvėje, išsinuomotame bute teikusia ukrainiete. O susipažino jis su šia trečią dešimtį pradėjusia moterimi internete – radęs skelbimą apie jos teikiamas paslaugas. Ir atvyko pas ją tą šeštadienio popietę sutartu laiku.

Anot nukentėjusiosios, kuri nusprendė kreiptis pagalbos į policiją, nors, baimindamasi būti nubausta ir pati, galėjo to neišdrįsti, šis klientas, panaudodamas smurtą, pagrobė iš jos daugiau kaip 2 tūkst. eurų.

Tiesa, pats įtariamasis teigė, kad atsiėmė tik savo pinigus, kuriuos susimokėjo už būsimą paslaugą, net neturėdamas tikslo šia pasinaudoti, o tik norėdamas sužinoti, kur jos teikėja laiko pinigus, manydamas, kad ten padės ir jo dalį. Ir jo įvardyta pasisavintų pinigų suma buvo daug mažesnė, už tą, kurią nurodė nukentėjusioji. Tačiau įtariamasis neneigė, kad nusižiūrėjo į aukas prostitutę, tikėdamasis praturtėti, nes įtarė, kad ji iš savo verslo sukaupusi nemažai pinigų.

Tokius parodymus T. V. davė, pareiškus jam įtarimą dėl apiplėšimo, panaudojant fizinį smurtą, už ką grėsė laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Sulaikymo metu pas jį rasta ir pinigų. Tačiau mažesnė suma negu nukentėjusiosios nurodytas jo grobis. Nors neatmetama, kad dalį šio jis jau galėjo būti išleidęs.

T. V. prisipažino tą pačią dieną ant Romainių kalno užpuolęs ir keturiolikmetę. Esą taip pat ketindamas apiplėšti. Nors įsiaudrinę romainiškai, plačiai diskutavę apie šį įvykį socialiniuose tinkluose, buvo linkę kelti visai kitą versiją.

Keturiolikmetė buvo užpulta, leidžiantis nuo Romainių kalno „Regitros“, įsikūrusios Raudondvario plente, link. T. V. nusižiūrėjo ją į aukas, taip leisdamasis į Vilijampolę, tik priešinga puse. Ir nutaikęs patogų momentą, kai nebuvo pravažiuojančių automobilių, užpuolė keturiolikmetę iš nugaros, ėmė smaugti bei tempti į miškelį, dėl ko ir buvo pakrikštytas Romainių iškrypėliu. Jo auką išgelbėjo laiku ir vietoje atsiradusi šunį vedžiojanti moteris, kuriai pradėjus šaukti, užpuolikas mergaitę paleido.

Šis išpuolis iš pradžių traktuotas, kaip fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sužalojimas, už ką grėsė laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tačiau vėliau T. V. pareikštas įtarimas dėl pasikėsinimo apiplėšti.

Tačiau po minėto psichiatrų verdikto T. V. byla baigėsi nutarimu perduoti surinktą medžiagą Kauno apylinkės teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Ir šis klausimas jau bus sprendžiamas jam nedalyvaujant ir už uždarų teismo salės durų.

Iki minėtų išpuolių T. V., iki šaukimo į kariuomenę gyvenęs su tėvais, į teisėsaugininkų akiratį patekęs nebuvo.