Populiariausi modeliai

Prieš keletą savaičių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Kauno valdybos pareigūnai vėl atliko kratas, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt sukčiaujant vykdytos prekybos naftos produktais. Vienas asmuo buvo sulaikytas. Pareigūnų vertinimu, nusikaltimo mastai – įspūdingi.

Ikiteisminis tyrimas dar tik pradėtas, tačiau kol bus atlikti visi reikalingi veiksmai, gali praeiti ir treji metai. Naftos kontrabandos voratinklis paprastai raizgosi ne tik Lietuvoje. Tinklai būna užmesti užsienio valstybėse ir, deja, ne visos jos noriai bendradarbiauja su Lietuvos teisėsauga. Nepaisant tokios kitų šalių institucijų nuostatos, Lietuvos teisėsaugai privalu siųsti užklausas, siekti atskleisti, kiek toli nusidriekę neteisėto naftos verslo upeliai.

"Situacija buvo panaši: užsienyje perkamas techninis aliejus, pasinaudojama fiktyviomis vos keletą mėnesių veikiančiomis įmonėmis. Pagal sukurptą schemą, būtent tos įmonės ir turi sumokėti už sandorį sukauptą PVM ir akcizo mokestį", – apie neseniai pradėtą FNTT tyrimą pasakojo Kauno valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.

R.Urbonas pastebi, kad nusikaltėliai toliau naudoja senas ir patikrintas schemas.

Pasak Kauno valdybos vado, netrukus minėtos įmonės būna tiesiog paliekamos likimo valiai. Netgi nesivarginama mokesčių inspekcijai pateikti deklaracijų. Steigiama nauja įmonė ir tuo pačiu principu vykdoma šešėlinė veikla.

"Tikslas – kuo trumpiau naudotis naujai įsteigtomis arba nupirktomis įmonėmis ir sukaupus pridėtinės vertės mokestį atsikratyti jomis. Toks veiklos modelis vykdomas iki šiol", – aiškino FNTT Kauno valdybos viršininkas.

Tiesa, nemėgstantys mokėti PMV dažniausiai naudojasi dviem šešėliniam verslui pritaikytomis schemomis. Viena – ką tik aprašyta, kai steigiamos fiktyvios įmonės, kurios vėliau paliekamos likimo valiai su joms užkrautu PVM. Antrasis modelis – kai užsienyje nuperkami naftos produktai ir esą perparduodami kitoje užsienio valstybėje esančiai kompanijai. Tačiau realiai, pareigūnų duomenimis, naftos produktai be PVM išparduodami čia pat, Lietuvoje.

Tyrėjų patirtis neleidžia abejoti – daugybės tyrimų rezultatas panašus – užsienio kompanija pateikia dokumentus, kad nieko nepirko iš lietuvių nurodytos kompanijos. Kai deklaruojamas tariamas išvežimas į užsienį, dažniausiai dengiamasi suklastotais dokumentais.

Klastojo ir slėpė

Tipišką šešėlinio verslo naftos produktais atvejį kaip tik šiuo metu narplioja Kauno apygardos teismas. Byla teismą pasiekė praėjusių metų pabaigoje. Galutinio žodžio teismas dar netarė. Kauniečiui, bendrovės "Labstars" direktoriui Algirdui Virbašiui teks atsakyti prieš Temidę už tai, kad apgaule kitų naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, tiksliau, pasinaudojęs iš anksto apgalvota schema, tiekė tepalus, nuslėpdamas per 30 tūkst. eurų PVM.

Įdomi detalė – A.Virbašius šį nelegalų verslą vykdė tarp savo paties įmonių. Viena jų įsteigta Lietuvoje, kita – Latvijoje. A.Virbašiui net nereikėjo krutėti iš Kauno – surašo, kad viena jo įmonė parduoda kitai jo įmonei atitinkamais kodais pažymėtą naftos produktą ir vilkikai neva jau rieda į Latviją. Tyrėjai neabejoja, kad A.Virbašius dangstėsi tikrovės neatitinkančiais dokumentais – klastojo PVM sąskaitas faktūras.

Vadovaudamas bendrovei "Granevita" A.Virbašius iš Lenkijos į Latviją vežė tepalus. Tačiau tyrėjai nustatė, kad iš esmės ten buvo tas pats dyzelinas, kuriame įmaišytas nedidelis kiekis tepalo.

"Schema labai paprasta – nuperkama dyzelino, jis nugabenamas į Lenkiją. Ten esą paverčiamas tepalu ir tada jis keliauja į Latviją ir kitas šalis. Už šią prekę nemokami mokesčiai. Deklaruojama, kad tai tepalas", – "Kauno dienai" aiškino ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas.

Pagal surašytus dokumentus, A.Virbašius latviams pardavė tepalų, nors realiai Latvijos įmonė, kuriai, kaip jau minėta, vadovavo tas pats A.Virbašius, iš lietuviškosios jo įmonės "Granevita" nieko nepirko. Paprasčiau – A.Virbašius pats sau tariamai pardavė tepalus ir, pasimetęs tarp turimų firmų, pametė ir PVM prievolę.

Tikslas – kuo trumpiau naudotis naujai įsteigtomis arba nupirktomis įmonėmis ir sukaupus pridėtinės vertės mokestį atsikratyti jomis.

Kaltas lenkas?

Tyrėjai daro prielaidą, kad tepalai iš Lietuvos niekur nebuvo išvežti. Kam kažkur vežti, jei po visų machinacijų, išvengus PVM mokesčio, gundantis pelnas garantuotas čia, vietoje. Kaltinamajame akte nurodoma ir tai, kad A.Virbašius, be kita ko, pažeidė akcizų įstatymą. Pagal nustatytą tvarką, jais apmokestinamos prekės privalo būti gabenamos su specialiu vežimo dokumentu, kurį privalo patvirtinti prekių gavėjas ir vietos mokesčių administratorius.

Bylos medžiagoje nurodoma, kad A.Virbašius gabeno tepalą į Latviją, tačiau buvo sustabdytas, tepalas patikrintas ir nustatyta, kad tai joks ne tepalas. Taigi krovinys turėjo patekti į akcizinį sandėlį.

Kaltinamoji pusė mėgina įrodyti, kad lenkas pagamino tepalą, davė gaminiui atitinkamą kodą, ir lietuviškoji A.Virbašiaus kompanija visai čia nekalta. "Mes norėjome, kaip geriau, norėjome nugabenti tepalą, – štai sutartys", – panašiu aiškinimu mėgina atsipirkti A.Virbašius.

Lietuvos ir Latvijos kompanijų direktorius dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažįsta. Tyrėjams jis paaiškino, kad pagrindinė jo firmos Latvijoje veiklos kryptis yra prekyba tepalais. O firma Lietuvoje esą atlieka tarpininko funkciją – randa konkrečios prekės pirkėją ir užtikrina tiekimą.

"Iš tų sutarčių ir pateiktų dokumentų gana aišku, kaip jie tarp savo įmonių sudaromi. Tenka pripažinti, kad schemos gana neblogai atidirbtos", – pastebėjimais dalijosi O.Vasiliauskas.

Tiesa, A.Virbašiaus nusikalstamos veikos bagaže gali būti ir daugiau epizodų. Jie susiję su kitomis ES valstybėmis, iš kurių teisinė pagalba ne taip greitai gaunama, todėl ant teisėjų stalo nugulė tik pastarojo naftos produktų kelio Lenkija–Lietuva–Latvija duomenys.

Netobulos priemonės

Šešėlinį naftos verslą tiriantys ir analizuojantys pareigūnai įsitikinę, kad milžiniškas pelnas verčia rizikuoti, o vėliau – mėtyti pėdsakus.

Galimo pelno matematika gana paprasta: PVM ir akcizas sudaro pusę naftos produkto kainos. Tarkime, jei 1 litras kainuoja 1 eurą, 50 euro centų dalijasi pardavėjas ir pirkėjas. O vežama juk ne litrais – tonomis, todėl kaip viena tona – taip 500 eurų.

"Nelegalus verslas, manau, itin pelningas, todėl jiems, ko gero, verta rizikuoti. Nafta – visiems geras biznis, – šyptelėjo prokuroras. – Deja, mokesčių inspekcija nesukontroliuoja šių visų dalykų. Inspektoriai paprašo įmonių dokumentų, jiems tuos dokumentus pateikia. Po to jau reikia siųsti užklausas užsienio šalių institucijoms, ar tos užsienio kompanijos veikia, kaip tie sandoriai deklaruoti. Dabar visi viską turi deklaruoti. Deklaracijoms patikrinti reikalingos nemažos pajėgos, todėl kartais šešėlis ir praslysta."

Prokurorai ir FNTT pareigūnai dirba jau su padariniais – paprastai šešėliniai sandoriai būna seniai įvykę, tepalai seniai parduoti. Dirbama tik remiantis užkliuvusiais dokumentais. Dar vienas šablonas – nusikalstamą veiką vykdęs tariamas verslininkas dažniausiai neturi jokio oficialaus turto, todėl sprendimai už finansinius nusikaltimus skirti baudas šalies biudžeto praktiškai nepildo.

Jau anksčiau Lietuvos valdžios institucijos skelbė, kad bus imtasi priemonių šešėliui prekybos naftos produktais sektoriuje mažinti. Kalbėta apie Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo tobulinama licencijų prekiauti naftos produktais išdavimo tvarka.

Palyginimui: Lenkijoje, pažabojus nelegalų naftos produktų verslą, oficiali prekyba išaugo penktadaliu. Pareigūnai neabejoja, kad suvaldyti šešėlinį verslą labiau turėtų rūpėti mokesčių administratoriui – nuspręsti, kokių priemonių imtis užkirsti kelią šiai šešėlinės upės tėkmei. Jei jiems neišeina, į tai žiūrėti per didinamąjį stiklą, gal reikėtų teisės aktų pakeitimų, kad jie galėtų labiau sukontroliuoti šį nelegalų verslą.

Šešėlis Lietuvoje 2018 m., lyginant su 2017 m., 1 proc. punktu sumažėjęs, skirtingais vertinimais, jis sudaro 15–23 proc. BVP.