Kūrybos rezultatas

Bylos medžiaga, anot buvusios centro direktorė Joanos Bikulčienės, grįsta meno kūriniams taikomais kriterijais.

Gruodį pranešta, kad NKC byla perduota teismui. Buvusi NKC vadovė J.Bikulčienė kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o verslininkas Antanas Petrošius – padėjimu piktnaudžiauti.

"Nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų mano nusikalstamus veiksmus – tiesiog neskanus pletkų rinkinys", – taip įspūdžius po susipažinimo su byla apibūdino buvusi NKC direktorė J.Bikulčienė.

Generalinė prokuratūra skelbė, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog NKC buvusi vadovė galėjo susitarti su privačios bendrovės, veikiančios asmens sveikatos priežiūros, vaistinių žaliavų surinkimo ir vaistinių preparatų gamybos, farmacijos prekių platinimo srityse, akcininku A.Petrošiumi, kad jo įmonei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos.

Buvusią centro vadovę J.Bikulčienę stebina prokuratūros naudojamas terminas "pagrįstai manyti".

"Aš rašiau prokurorui, kad ekspertams būtų pateikti papildomi klausimai apie esmę, nes STT nieko neišsiaiškino. Prokuroras atsisakė tenkinti mano prašymą. Kitas mano prašymas buvo pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnui Renaldui Martišiui dėl duomenų klastojimo", – stebėjosi J.Bikulčienė.

"Žinote, farmacijos mafija, nepabijokime to žodžio, ji skrupulų neturi", – epitetų nesibaimino J.Bikulčienė. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Ji pasakoja, kad iš beveik 70 lapų STT pareigūno surašyto tarnybinio pranešimo, atrado penkiolika lapų įrašų, kurie neatitinka tikrovės. Moteris sako specialiai rinkusi trumpus įrašus, kuriuos būtų galima nesunkiai palyginti – R.Martišiaus tarnybiniame pranešime parašytą frazę ir dokumentą.

"Prokuroras atrašo, kad tai yra R.Martišiaus kūrybinės veiklos rezultatas ir jo nuomonė, o jai netaikomas objektyvios tiesos kriterijus. Prokuroras man rašo apie tai, kas taikoma meno kūriniams. Esu labai nustebusi, kad tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu gali žmogų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, traktuojamas kaip meno kūrinys – t.y. fantazija, grožinės literatūros kūrinys, kūryba. Nors iš tikrųjų tai turi būti faktai ir jų apibendrinimas. Dokumentams ir faktams yra taikomas objektyvios tiesos kriterijus. Nesu girdėjusi, kad pagal meno kūrinį žmogus būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, R.Martišiui leidžiama daugiau nei visiems kitiems ir tai turėtų išsiaiškinti prokuroras. Jis turėtų kontroliuoti ikiteisminį tyrimą, žiūrėti, ar viskas vyksta pagal įstatymus", – nuostabos neslėpė J.Bikulčienė.

Sisteminės problemos

J.Bikulčienės prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl STT pareigūno R.Martišiaus duomenų klastojimo taip pat buvo atmestas. "Įtariamosios skundas buvo atmestas, įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes ir nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių", – informavo Generalinė prokuratūra.

Buvusi NKC vadovė kreipėsi į teismą. "Prokuroro atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą apskundžiau teismui. Dabar laukiu, kokių dar sugalvos argumentų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nemanau, kad Lietuvoje įmanoma kovoti su tokia hidra kaip STT", –  abejojo J.Bikulčienė.

Abejones moteris grindė vis dažniau minimu faktu, kas STT niekam neatskaitinga. J.Bikulčienė įsitikinusi, kad STT savivalė gali būti pažabota tik politine valia ir viešumu. J.Bikulčienę konsultuojantis advokatas Vytautas Sirvydis taip pat atkreipė dėmesį į ne vieną STT priskirtą funkciją.

"Su šia ikiteisminio tyrimo įstaiga yra sisteminių problemų. Ji be ikiteisminio tyrimo atlikimo turi ir daugybę kitų funkcijų, artimų politinėms. Natūralu, kad tai išskirtinė įstaiga, pateikianti kažkokias mistines pažymas, kurių reikšmė – didžiulė. Ankstesnė prezidentė labai atsižvelgdavo į šias pažymas", – STT galias minėjo advokatas.

Tarkime, teisėjui, norint užimti aukštesnes pareigas, reikalinga STT pažyma apie nepriekaištingą jo praeitį. Dažnu atveju keliamas klausimas, ar toks iš pirmo žvilgsnio natūralus patikrinimas negali būti kaip netiesioginis teisėjų suvaržymas, galimai lemiantis sprendimus STT atliktų tyrimų naudai. Taip pat STT teikia pažymas politikams ir apie kitus asmenis, prieš juos skiriant į atsakingus postus.

"Net jei tokios įstaigos galėtų su politikais dalytis kažkokia informacija, tai turėtų būti teisiškai reglamentuota ir išspręsta politiniu lygiu. Nežinau, kaip į tai žiūrės naujoji valdžia", – pastebimomis spragomis dalijosi advokatas.

Nutraukė ir nepasigyrė

Tačiau grįžkime prie NKC bylos. 2018 m. birželį STT pranešė, kad atlikti procesiniai veiksmai Latvijoje – liudytojais apklausti šios šalies Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat Kraujo centro darbuotojai, gauta tyrimui reikšmingų dokumentų. Tuo metu taip pat skelbta apie įtarimus, kad buvusi NKC vadovė J.Bikulčienė ir bendrovės "Solis Tribus" akcininkas A.Petrošius bei šios bendrovės direktorė Rūta Stankevičienė, veikdami bendrininkų grupėje, siekė užvaldyti bei monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

Taip, pasak STT, norėta diskriminuoti ir eliminuoti Lietuvos, Latvijos bei kitus užsienio ūkio subjektus, galėjusius sąžiningai konkuruoti kraujo plazmos surinkimo ir disponavimo srityje. Šiemet vasarį tyrimas dėl šio epizodo nutraukiamas, bet STT apie tai nepasigiria.

"Aš teigiu, kad latviai mūsų pareigūnų rankomis pasiėmė rinką ir baigia sugriauti Kraujo centrą", – pabrėžė J.Bikulčienė.

Dar 2017 m. rugsėjį, likus pusmečiui iki skambios operacijos NKC, J.Bikulčienė pati kreipiasi į STT dėl jai daromo Latvijos bendrovės atstovų spaudimo ir grasinimų.

"Ką daro STT? Ateina po dviejų savaičių, gauna visus dokumentus, visas sutartis, viską, ko prašo, ir po dviejų savaičių formaliai atrašo, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Telefonu pareigūnė dar nuramina, kad dėl grasinimų neturiu įrodymų, todėl ir čia niekas nieko nedarys. Tada prasidėjo to kagėbisto skundai", – apie Latvijos bendrovės atstovą Aleksandą Cesą rėžė J.Bikulčienė.

"Ryškiai matosi, kad mūsų ikiteisminio tyrimo įstaiga pataikauja asmens, konkrečiai kagėbisto interesams. Čia dar viena sisteminė problema. Pas mus neįvyko liustracija tokia, kokia turėjo įvykti. Latvijoje įvyko, todėl drąsiai galima sakyti, kieno interesams atstovavo asmuo. Jis yra tikrų tikriausias kagėbistas. Man, kaip politinio kalinio sūnui, tokia situacija nelabai priimtina", – J.Bikulčienę palaikė advokatas V.Sirvydis.

2018 m. kovą, praėjus maždaug šešiems mėnesiams po NKC kreipimosi į STT, šios agentai staiga pradeda ikiteisminį tyrimą pagal Latvijos bendrovės atstovo Latvijoje A.Ceso skundą.

NKC vadovė J.Bikulčienė dviems savaitėms uždaroma Lukiškių tardymo izoliatoriuje, verslininkas A.Petrošius – mėnesiui.

Stenogramos nustebino

Atgavusi laisvę, J.Bikulčienė paliko NKC vadovės pareigas ir viešai pareiškė, kad tikrasis STT taikinys buvo A.Petrošius, tačiau be jos verslininko negalėjo sulaikyti.

"Per tas dvi sulaikymo savaites manęs niekas net neatėjo apklausti. Berods, likus dviems dienoms, nusivežė ir aš pati surašiau gal 30 lapų dailyraščiu. Pas A.Petrošių jie vaikščiojo kas antrą dieną, vežėsi ir į STT, vaišino, visaip kalbėjo. Bent aš suprantu taip, kadangi A.Petrošius turėjo plazmos centrus Vienoje ir buvo jų (latvių – red. past.) konkurentas, jie jį eliminavo. Aš buvau kaip premija", – pasakojo J.Bikulčienė.

Dabar jau susipažinusi su bylos medžiaga, buvusi NKC direktorė mato daug panašumų su buvusio vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus byla, tiksliau STT taktika su jų pareigūno R.Martišiaus galimomis interpretacijomis.

"Mums davė paklausyti pokalbių. Jie sudėti kartais nuo vidurio arba į pabaigą. Laikai nesutampa. Dalies pokalbių jau neduoda klausytis, nors anksčiau davė, esą tai neaktualu tyrimui. Daro tą patį, kaip G.Furmanavičiaus byloje, – sukarpo tuos pokalbius. Dar nežinome, kas ten ir kaip sumontuota. Kol kas matome tai, kad pokalbiai turėtų būti 1,5 val. Ilgesni. Kodėl jie trumpesni? Nežinau", – tęsė J.Bikulčienė.

Vienas iš Kraujo centro pajamų šaltinių yra kraujo komponentai. (K. Kavolėlio/Fotobanko nuotr.)

Buvusi NKC direktorė sako, kad labiausiai pakraupo nuo pokalbių įrašų stenogramų, kurias surašė jau minėtas STT pareigūnas R.Martišius. Esą tose vietose, kuriose visiškai aišku, ką ji daro, pareigūnas nurodo, kad tai tyrimui nereikšmingas pokalbis. Tose dalyse, kur daugiausia daugtaškių, jungtukų – o, bet, tačiau, nu jo, – parašyta, kad tai reiškia esą J.Bikulčienė kažko paprašė.

"Kaip, ko? Iš pokalbio visiškai aišku, kad kalbame visai ne apie tuos dalykus. Mes kalbame apie kraujo maišus, kurie blogi, kurie geri, ir staiga, kai nežinia kaip sužinome, kad štai dabar įrašas bus blogas ir R.Martišius negirdės, tada staigiai pakalbame apie ką kitą ir susitariame", – ironizavo J.Bikulčienė.

Aš teigiu, kad latviai mūsų pareigūnų rankomis pasiėmė rinką ir baigia sugriauti Kraujo centrą.

Kritika traktuotėms

Advokatas V.Sirvydis yra garbės donoras, kraujo davęs apie 100 kartų. "Ši tema visada buvo eskaluojama ir kuriami kažkokie baubai – kokie blogi kraujo centrų direktoriai, jie parceliuoja mūsų lietuvių labai gerą kraują, veža kažkur į užsienį ir parduoda. Šitas mitas didžiąja dalimi sulaukdavo baudžiamojo persekiojimo. Vis dėlto Vytenis Kalibatas (taip pat buvęs NKC direktorius – red. pats.) buvo išteisintas. Šioje byloje taip pat matau perspektyvą, bet žiūrėsime kaip bus", – optimistiškai situaciją vertino V.Sirvydis.

Advokatui ne kartą teko dalyvauti baudžiamosiose bylose, kuriose kaip įrodymas buvo pateikti telefoninio pokalbio įrašai. "Stebime baisų selektyvumą. Bėda ta, kad pareigūnai pateikia pokalbių dalis, o aprašydami jas pateikia visiškai skirtingą traktuotę, atskirus žodžius netgi netaisyklingai surašo, prideda atitinkamų frazių, išmeta pokalbių, tinkamų gynybai, dalis. Tai yra globali problema", – tęsė advokatas.

Ir nors Aukščiausiasis teismas pasisako, kad pernelyg ilga kriminalinės žvalgybos trukmė, bet asmenų pokalbių klausomasi ne vienus metus. V.Sirvydis žino atvejų, kai asmens klausomasi beveik dešimtmetį.

Advokatas pateikia tokia tolesnę eigą: į bylą pateikiama pokalbių nuotrupų, ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuratūra paskelbia, kad kitus pokalbius sunaikino. Kai asmuo pareiškia kalbėjęs kitą dieną ar kitą mėnesį su atitinkamu asmeniu ir pareiškia norą gintis kito pokalbio įrašu, jam pareiškiama, kad įrašas sunaikintas.

"Kai iš visumos ištraukiama tik tai, kas nepalanku gynybai, o palanku kaltinimui, ir dar pridedama nuo savęs, kaip gintis? – retoriškai klausė advokatas. – Man ne kartą tekę stebėti, kai proceso metu klausomasi pateiktų įrašų ir kartu stebima stenograma, akis ir ausis bado neatitikimai. Frazės nesutampa ne šiek tiek, o skiriasi kaip diena ir naktis."

Matydavo seklius

Pokalbyje su J.Bikulčiene grįžtame prie gyvenimą aukštyn kojom apvertusių įvykių. Ji tikina niekada nesislapsčiusi. Kartu su kolegomis eidama pietauti, kavinėje matydavo prie arbatos puodelių sustingusius, įsitempusius vyrus. Viename įraše net užfiksuota jos frazė: "Nerėkite, jau apsėdo su arbatos puodeliais."

"Mes matėme, bet į galvą nešovė, kad mūsų teisėsauga dirba šitiems banditams. Kito žodžio nerandu – banditai, mafijozai. Važinėdavo ir aplink namus. Aš gyvenu kaime, nelabai ten yra kaip pasislėpti. Buvo kelią užtvėrę. Atvažiavo mano tėtis, matyt, kol pareigūnai neišlakstė iš namų, jam neleido pravažiuoti", – apie slaptos STT medžiagos rinkimą pasakojo J.Bikulčienė.

Buvusi centro vadovė neslepia nuoskaudos, kad į kaltinamąjį aktą sugulė jos geri NKC padaryti darbai, kurie, anot J.Bikulčienės, padėjo centrą ištraukti iš finansinės duobės.

"Tokios geros sutarties, kokią mes buvome pasirašę, NKC gyvenime neturės. Buvo idealu. Kadangi valstybė nesirūpina vaistų iš likusios plazmos pagaminimu, kas yra visiškai nusikalstama, nes elgiamės kaip kokia Afrikos valstybė. Mes pasirašėme sutartį, kad partneris įsipareigojo tuos vaistus pagaminti ir parvežti į Lietuvą. Ir nebūtų jokios monopolijos. Būtų skelbiami viešieji pirkimai, nes kito kelio nėra. Ir šitiems berniukams, kurie čia sukūrė monopoliją, būtų atsiradusi konkurencija. Gal būtų kaina sumažėjusi. Bet kam jiems prarasti pinigus? Reikia pašalinti tokius trukdžius, ir pašalino. Žinote, farmacijos mafija, nepabijokime to žodžio, ji skrupulų neturi", – epitetų nesibaimino J.Bikulčienė.

Dėl STT pareigūno veiksmų turėtų spręsti teismas. (A. Ufarto/Fotobanko nuotr.)

Naudinga žaliava

Buvusi NKC direktorė priminė, kad Kraujo centras yra viešoji įstaiga – ne biudžetinė ir pati užsidirba pinigus. Jokio finansavimo iš ligonių kasų negauna, išskyrus dovanėlėms donorams, kurių niekam kitam negalima panaudoti.

Anot J.Bikulčienės, vienas iš Kraujo centro pajamų šaltinių yra kraujo komponentai. Kainos buvo nustatytos prieš dešimt metų, niekada nekeltos. Buvo įvestas euras, keitėsi reikalavimai kokybei, kilo atlyginimai, pinigų trūko, tad vienintelis šansas užsidirbti – iš likutinės plazmos.

"Specialiai plazmos niekas neimdavo, ji lieka nuo kraujo, – tęsė aiškinimą pašnekovė. – Tarkime, Lietuvai reikia apie 100 tūkst. kraujo eritrocitų per metus. Atitinkamai imama kraujo donacijų, o plazmos reikia tik 20 proc. Vadinasi, 80 proc. jos lieka. Ji galioja trejus metus ir yra farmacinė žaliava. Kur ją dėti?" – retoriškai klausė J.Bikulčienė.

Ankščiau Kraujo centras turėjo farmacinę licenciją gamybai, kaip žaliavai vaistams iš plazmos. Tada valstybė mokėjo pinigus, kad likutinę plazmą išvežtų į užsienį ir parvežtų pagamintų vaistų, kuriuos nemokamai dalytų ligoninėse. Paskui ši tvarka keitėsi.

"Kai atėjau direktoriauti, bandžiau šią programą atstatyti, bet pasakė, kad neapsimoka, nes labai brangu. Liko vienintelis kelias – ją parduoti", – J.Bikulčienė pabrėžė, kad Europoje Lietuva nuolat linksniuojama dėl plazmos švaistymo.

Buvusi direktorė pastebėjo, kad, kai 2014 m. pradėjo dirbti, buvo tik 25 proc. neatlygintinų donorų, o 2017 m. viduryje jų jau buvo 100 proc.

"Ir mes visą laiką sakėme, kai tai susitvarkysime, tos plazmos nepardavinėsime, o darysime viską, kad vaistai grįžtų į Lietuvą", – J.Bikulčienė pasakoja, kad todėl ir ieškojo partnerio.

"Aš šokinėjau iš laimės, kai pasirašėme sutartį. Tai buvo ne tik plazmos pardavimo sutartis. Tai buvo bendradarbiavimo sutartis, kur apibrėžta, ką partneris įsipareigoja kraujo centrui suteikti nemokamai. Buvau laiminga, bet labai trumpai. Dabar matosi, kad tas kelias buvo geras, nes dabar, kiek žinau iš viešų darbuotojų pasisakymų, padėtis prasta", – J.Bikulčienė sako nenorėtų, kad šiuo metu jai būtų perpilamas kraujas.

V.Kalibato byla

2015 m. buvęs Kraujo centro direktorius V.Kalibatas išteisinamas. Ši byla teismą pasiekė 2013 m. Dar beveik penkerius metus vyko ikiteisminis tyrimas.

Piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimu kaltintas NKC direktorius V.Kalibatas nepadarė jokio nusikaltimo, todėl buvo išteisintas, tačiau įtarimų kuprą nešiojosi nuo maždaug 2009 m.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad Kraujo centras pardavė ne plazmą, o kraujo preparatus, Lietuvos teisės aktai NKC vadovui to nedraudė. Pasak teismo, V.Kalibatas pardavė plazmos nuosėdas, o anksčiau centras visa tai išmesdavo ir sunaikindavo.

Prokurorai bandė įrodyti, kad V.Kalibatas esą piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir veikė priešingai savo vadovaujamos įstaigos tikslams bei uždaviniams, kadangi, neaprūpinus Lietuvos ligoninių kraujo preparatais, plazmos dalis (frakcijas) pardavė Vokietijos gamyklai, neužsakęs pagaminti sutartyje numatytų kraujo preparatų. Kaltinamajame akte buvo teigiama, kad V.Kalibatui netinkamai organizavus Lietuvoje surinktos plazmos eksportą, perdirbimą ir taip pat netinkamai aprūpinus kraujo komponentais šalies ligonines, valstybė patyrė 3,7 mln. litų nuostolių, kadangi už kraują buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Laukia teismas

Vilniaus apygardos teismui gruodį perduota baudžiamoji byla, kurioje piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinama buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė.

Kaip gruodį pranešė Vilniaus apygardos prokuratūra, kaltinimai padėjimu piktnaudžiauti šioje byloje taip pat pareikšti verslininkui Antanui Petrošiui.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2018 m. kovą, jį atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Prokuratūra anksčiau skelbė, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Nacionalinio kraujo centro buvusi vadovė galėjo susitarti su privačios bendrovės, veikiančios asmens sveikatos priežiūros, vaistinių žaliavų surinkimo ir vaistinių preparatų gamybos, farmacijos prekių platinimo srityse, akcininku, kad jai būtų sudarytos išimtinės sąlygos veikti savo veiklos srityje.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimų korupcinių nusikaltimų Nacionaliniame kraujo centre, buvo tirtos ir galimos užsienio šalių pareigūnų papirkimo aplinkybės. Įtarimai asmenims buvo pareikšti dėl galimo Latvijos pareigūnų papirkimo, tačiau, surinkus daugiau ikiteisminio tyrimo duomenų, vasarį šie įtarimai buvo panaikinti.

"STT buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl dviejų dalykų – Nacionaliniame kraujo centre Lietuvoje ir dėl santykio, įtariamo poveikio Latvijos pareigūnams. Tame epizode, kiek tai susiję su Latvija, vasario mėnesį šitas ikiteisminis tyrimas nutrauktas", – BNS sakė A.Petrošiaus advokatas Giedrius Danėlius.

Vis dėlto STT pabrėžė, kad šios aplinkybės yra reikšminga bylos dalis, tiriant ir kvalifikuojant kitas veikas dėl piktnaudžiavimo.

Šaltinis: BNS