Jie byloje yra pateikę 314 tūkst. eurų siekiantį ieškinį.

Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, 2019-2020 metais, būdamas vienos įmonės direktoriumi ir akcininku, kaltinamasis, siekdamas praturtėti, nuslėpė informaciją apie sunkią savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį. Sukūręs patikimo verslininko įvaizdį ir įmonės internetinį puslapį, jis įmonės naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą – beveik 380 tūkst. eurų.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis įmonės vardu sudarinėjo sutartis, pagal kurias įmonė įsipareigojo įgyti ir fiziniams asmenims parduoti įvairų turtą – butus, namus, žemės sklypus, automobilius.

Sudarant sutartis su pirkėjais N. T. pareikalaudavo iš jų avanso, tačiau pirkėjai vėliau negalėdavo įsigyti nei jiems pažadėto kilnojamo ar nekilnojamo turto, nei atgauti avansu sumokėtų pinigų.

Remiantis byloje surinktais duomenimis, avansu N. T. gautos piniginės lėšos vidutiniškai buvo nuo poros tūkstančių eurų ir siekė iki daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Įtariama, kad veikdamas pagal tokią schemą N. T. įmonės vardu įsipareigojo įsigyti turto už 308 tūkst. eurų vertę, nepaisydamas to, kad tokiam įsigijimui lėšų neturėjo.

Surinkti duomenys rodo, kad numatyto įsigyti turto vertė 2019 metais buvo tris kartus didesnė už N. T. valdomos įmonės turimas lėšas.

Galimai piktnaudžiaudamas kitų asmenų pasitikėjimu, N. T. apgaule užvaldė svetimą turtą. Įtariama, kad 2020 metais kaltinamasis sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo su jame esančiais statiniais, pagal kurią turėjo sumokėti 38 tūkst. eurų, tačiau pardavėją suklaidino su turto perrašymo sutartimi, sutarto mokėjimo neatliko, o turto atgal negrąžino.

Tokia pačia schema kaltinamasis galimai pasinaudojo dar du kartus, užvaldant turtą, kurio vertė siekė 650 ir 32 tūkst. eurų.

Vyras kaltinamas ir dėl galimai apgaulingai organizuotos jo valdomos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Dėl pažeistų buhalterinių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, tvarkant buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2019 metų iki 2020 metų pabaigos iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinimai N. T. pareikšti ir dėl jo paties žinioje buvusio turto pasisavinimo bei turto iššvaistymo. Įtariama, kad įmonės sąskaitoje buvusius pinigus N. T. išsigrynindavo, arba pervesdavo į savo arba kitų asmenų banko sąskaitas.

N. T. galimai pasisavinta pinigų suma – daugiau nei 129 tūkst. eurų, o jo žinioje buvusio iššvaistyto turto suma – 27,5 tūkst. eurų.

N. T. kaltinimai dėl minėtų nusikalstamų veikų pareikšti pagal penkis baudžiamojo kodekso straipsnius. Didžiausia numatoma bausmė už šias veikas – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Byloje taip pat pareikšti 39 nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, kurių suma – beveik 314 tūkst. eurų.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras bylą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.