Nagrinėjamoje byloje ieškovai teigė, kad jie buvo atleisti neteisėtai, pažeidžiant Darbo kodekso reikalavimus, sakoma teismo pranešime. Jų teigimu, Airijos bendrovei perdavus verslą Lenkijos bendrovei, darbuotojai turėjo būti perkelti dirbti į Lenkijos bendrovę tomis pačiomis sąlygomis. Bet abi oro linijų bendrovės su ieškinio reikalavimais nesutiko, teigė, kad ieškovai buvo atleisti dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, vadovaujantis sutartyse numatyta mobilumo sąlyga, juos perkėlus iš Kauno aerouosto į Stanstedo aerouostą ir jiems neatvykus į darbo vietą.

Airijos bendrovė taip pat patikino, kad bylą nagrinėjantis teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą ir byla turėtų būti nagrinėjama pagal Airijos teisę, nes taip šalys susitarė darbo sutartyse. Kauno apylinkės teismas dėl ginčui taikytinos teisės konstatavo: nors šalys sudarydamos darbo sutartis pasirinko Airijos Respublikos teisę, tačiau ieškovams, kaip darbuotojams, suteikiama apsauga, atsižvelgiant į palankesnes nuostatas, galiojančias vietoje, kurioje įprastai atliekamas darbas. Šiuo atveju – Lietuvos Respublikoje. „Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad net ir pasirinkus užsienio taikytiną teisę, toks pasirinkimas nepaneigia Lietuvos Respublikos imperatyvių normų taikymo“, – išaiškino teismas.

Abi bendrovės neigia buvus verslo perdavimą. Airijos oro linijos teigia, kad nusprendė nebevykdyti veiklos Lietuvoje, atsižvelgiant į su COVID-19 susijusią situaciją.

Teismo nuomone, nors Lenkijos bendrovei nebuvo išsaugota ankstesnės įmonės struktūra ir organizacija, nebuvo sudaryta jokia verslo perdavimo sutartis, tačiau verslo perdavimą patvirtino tai, kad Lenkijos bendrovei buvo perduota dalis darbuotojų, o atsakovių veikla iš esmės yra ta pati – keleivių pervežimas oru. Nors Lenkijos bendrovė aiškino, kad tiesioginių skrydžių nevykdo, o tik nuomoja orlaivį su įgula, bet veiklos rezultatas išlieka tas pats – keleivių pervežimas oru. Taigi, kad Lenkijos bendrovės veikla būtų vykdoma tinkamai, jai reikėjo tas pačias funkcijas kaip ir Airijos bendrovėje atliekančių darbuotojų.

Tai patvirtino ir Lenkijos bendrovės teikti darbo pasiūlymai visiems Airijos bendrovės darbuotojams. Be to, Airijos bendrovė veiklą Lietuvoje baigė 2020 metų birželio 30 dieną, o Lenkijos – veiklą pradėjo 2020 m. liepos 1 d. Įmonės veikė tame pačiame sektoriuje ir iš esmės identiškomis konkurencinės verslo aplinkos sąlygomis. Lenkijos įmonė pradėjo vykdyti užsakomuosius skrydžius iš Kauno aerouosto su oro linijų logotipu (tiek Airijos, tiek Lenkijos bendrovė yra antrinės oro linijų bendrovių grupės). „Teismas nurodytus aspektus vertina kaip įrodančius įvykusį dalies verslo (veiklos iš Kauno oro uosto) perdavimą“, – pažymėjo teismas.

„Teismas nustatė, jog ieškovai atleisti 2020 m. birželio 30 d. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, – pažymima Kauno apylinkės teismo pranešime. – Teismas sprendė, kad Airijos bendrovė darbuotojus į Londono Stanstedo oro uostą perkėlė neteisėtai, neatsižvelgė į darbuotojų asmenines savybes. Pažymėjo, kad sudarant sutartis, iš darbuotojų buvo reikalaujama, kad jie gyventų 1 val. atstumu nuo Kauno oro uosto. Darbuotojai įsikūrė ir gyveno jau daug metų Lietuvoje, turėjo šeimas ir mažamečių vaikų, jų persikėlimas į Londono Stanstedo oro uostą jiems sukeltų neigiamų pokyčių. Tačiau atsakovė šių asmeninių aplinkybių nevertino, įvykdžiusi dalies verslo (veiklą Kauno oro uoste) perleidimą tai pačiai įmonių grupei priklausiusiai įmonei, darbuotojus be jų sutikimo perkėlė į Londono Stanstedo oro uostą. Nors bylos faktinės aplinkybės rodo, kad darbuotojai turėjo visas galimybes būti perkelti dirbti į Airijos įmonės verslą Kauno oro uoste perėmusią Lenkijos bendrovę“.

Iš nurodytų aplinkybių visumos teismas padarė išvadą, kad ieškovų atleidimas tiek darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagrindu, tiek dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra neteisėtas. Byloje nesant jokių duomenų apie galimybes grąžinti ieškovus į darbą (Lenkijos bendrovėje), ieškovai laikytini atleistais teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. „Teismui pripažinus, kad buvo dalies verslo perleidimas, taikytina solidari atsakovių atsakomybė“, – rašoma teismo sprendime.

Teismui pripažinus, kad buvo dalies verslo perleidimas, taikytina solidari atsakovių atsakomybė.

Patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu, patenkintas ir fakultatyvus reikalavimas – ieškovams priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Ieškovai (darbuotojai) prašė teismo priteisti kompensaciją už nesuteiktas pailgintas atostogas už trejus paskutinius metus. Atmesdamas šį ieškinio reikalavimą, teismas paaiškino, kad šiuo atveju ieškovams yra priteistos maksimalios kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, negrąžinus jų į darbą. Taip pat – iki 6 VDU įskaitytinai kompensacijos už išdirbtus metus (išeitinė išmoka). Ši išmoka kompensuoja darbuotojui praradimus, kurių jis nepatirtų, būdamas grąžintas į pirmesnį darbą, tarp jų – ir kasmetines atostogas, kurias jis gautų už priverstinės pravaikštos laiką grąžinimo į darbą atveju. „Priešingas nurodytos situacijos aiškinimas lemtų nepagrįstą darbuotojo praturtėjimą“, – pažymėta sprendime.

Darbo kodekse numatyta, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma priverstinės pravaikštos laikas. Teismo vertinimu, ši nuostata taikytina tuo atveju, kai darbuotojas toliau tęsia darbo santykius (darbuotojas yra gražinamas į darbą), o kai darbo santykiai nutraukiami, pripažinus jų nutraukimą neteisėtu, yra numatytas kompensacinis mechanizmas.

Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką kaip teisiškai nepagrįstą.

Ieškovai taip pat reiškė reikalavimą dėl 3 tūkst. eurų neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad neteisėto atleidimo faktas juos sukrėtė, sukėlė jiems neigiamų dvasinių išgyvenimų, nerimą, neužtikrintumo ateitimi jausmą. Tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas pripažino ieškovų atleidimą iš darbo neteisėtu, solidariai iš oro linijų bendrovių ieškovams priteisė iš viso 600 901,22 eurų, taip pat kiekvienam ieškovui – po 200 eurų neturtinės žalos.

Iš kiekvienos bendrovės ieškovams priteista po 2 786,00 eurų žyminio mokesčio bei 4 817,31 eurų už teisines paslaugas.

Kauno apylinkės teismo pranešime primenama, kad sprendimas nėra įsiteisėjęs ir dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.