Į Kalnėnų kaimą ugniagesiai išvyko 2.11 val. nakties gavus pranešimą, kad čia dega gyvenamasis namas. Nustatyta, kad jo priestate nuo kamino buvo įkaitusi gelžbetoninė perdanga, smilko aplink kaminą ant perdangos kaip šiltinimo medžiaga supiltos pjuvenos. Ugniagesiai užgesino smilkstantį maždaug 2 kv. m perdangos plotą. Žmonės nelaimės metu nenukentėjo – jie atsipirko išgąsčiu dėl kilusių dūmų.

Manoma, kad gaisras kilo dėl per arti kamino supiltų pjuvenų.

„Pjuvenos, gegnės, kaip ir kitos medinės konstrukcijos bei kitos degios medžiagos, gali būti ne arčiau kaip 15 cm nuo mūrinio ir ne arčiau kaip 30 cm nuo metalinio kamino. Jei šių reikalavimų nesilaikoma, degios medžiagos gali imti smilkti ir užsidegti“, – sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Abalmasovas.

Ugniagesių gelbėtojų teigimu, šį šaltąjį sezoną dažniau tenka gesinti gaisrus, kylančius dėl nevalytų kaminų.

D. Abalmasovas priminė, kad kaminai, o tiksliau – dūmtraukiai – turi būti valomi prieš kiekvieną kūrenimo sezono pradžią ir ne rečiau kaip kas trys mėnesiai jo metu: „Taigi, jei žmogus pradėjo šildytis kietu kuru spalio pradžioje, tai sausio pradžioje jis jau turi valyti kaminą. Jei valoma rečiau, gali užsidegti dūmtraukyje susikaupę suodžiai. Tokiais atvejais iš kamino ima kilti žiežirbos, kartais – ir liepsnos.“

Specialistų teigimu, kaminas užsineša greičiau, jei, nesilaikant priešgaisrinių reikalavimų, kūrenama ne malkomis, o, pavyzdžiui, baldų plokštėmis, dažytomis lentomis ir pan.

Kaminui valyti nebūtina kviesti specialistą – galima valyti kaminus ir patiems. Specialių tam skirtų šepečių galima įsigyti prekybos centruose. Ugniagesiai primena, kad dūmtraukis turi būti valomas visas, o ne keli metrai iš apačios arba viršaus.

Primenama ir apie žmonių gyvybes kilus gaisrui gelbstinčią priemonę – dūmų detektorių. Privačiame name jo paprastai neužtenka vieno – mažiausiai po vieną veikiantį tokį įrenginį turėtų būti kiekviename namo aukšte.