Kauno apygardos teismas vyrą buvo išteisinęs.

Julius Liutkus pripažintas kaltu, jog reikalavo 15 tūkst. kyšio iš teisiamo asmens artimųjų, žadėdamas paveikti bylą nagrinėjančią teisėją B. D., jog ši neskirtų laisvės atėmimo bausmių ir 2015 metų kovą paėmė 11 tūkst. eurų kyšį.

Bylos duomenimis, teisėja B. D. nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N. ir G. V. kaltinti sukčiavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Su J. Liutkumi susitiko vieno iš teisiamųjų, A. N., tėvai. Susitikimui tarpininkavo J. Liutkaus pavaldinė, kuri, bylos duomenimis, teigė, jog „turi šefą Julių, kuris yra buvęs pareigūnas ir viską sutvarko“.

Ji šioje byloje kaltinta bendrininkavimu, tačiau moteriai mirus byla jos atžvilgiu buvo nutraukta. J. Liutkus teisiamojo artimiesiems pažadėjo už pinigus padėti ir įvardijo reikiamą sumą.

Asmenys, iš kurių buvo prašoma kyšio, savo iniciatyva įrašė vieną iš pokalbių į diktofoną ir kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kuri pradėjo tyrimą.

Vėliau susitikę su J. Liutkumi teisiamojo tėvai jam padavė prašytus 11 tūkst. eurų, kurie jiems buvo duoti STT.

Šie pinigai vėliau rasti atliekant kratą jo kabinete.

Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nebuvo pagrindo J. Liutkaus atžvilgiu taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, todėl jis buvęs išprovokuotas paimti kyšį, tačiau Apeliacinis teismas nesutiko su tokiu vertinimu.

„Šioje baudžiamojoje byloje procesinė prievartos priemonė – nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo taikyta teisėtai ir pagrįstai. Taigi šiuo atveju vertinant J. L. veiksmus, pinigų priklausomybė neturi esminės reikšmės, svarbiausia aplinkybė yra ta, kokiu tikslu J. L. paėmė pinigus“, – teigiama nuosprendyje.

Pats J. Liutkus neneigė paėmęs pinigus, tačiau teigė, jog tiesiog tarpininkavo padedant į jį besikreipusiems asmenims susirasti advokatą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tai įvertino kaip gynybinę versiją, atkreipęs dėmesį, jog pinigai jam turėjo būti atnešti baigus nagrinėti bylą ir teisėjai išėjus priimti sprendimo, o šioje stadijoje advokatas nebėra reikalingas.

„Akivaizdu, kad pagal baudžiamojo proceso nuostatas teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, nei teisiamieji posėdžiai, nei bylos nagrinėjimas nebevyksta ir toje proceso stadijoje iš esmės gynėjas nebereikalingas. J. L. turėdamas teisinį išsilavinimą, neabejotinai tai suvokė ir žinojo, taigi akivaizdu, kad J. L. paimti pinigai nebuvo skirti būsimam A. N. gynėjui baudžiamojoje byloje“, – teigia teismas.

Įvertinęs visa tai, Apeliacinis teismas nusprendė J. Liutkų pripažinti kaltu. Pasak teismo, jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą.

„Tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ar buvo susitarimai su tarpininkais ar teisėja dėl kyšio, nepašalina J. L. atsakomybės, nes nusikaltimo įvykdymas nepriklauso nuo to, ar buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas ar ne“, – pabrėžia teismas.

Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.