Kodeksas nepasikeitė

Lietuva tapo 52-ąja šalimi pasaulyje, įtvirtinusia draudimą vaikams taikyti fizines bausmes.

Kėdainių tragedija tarsi tapo nepakantumo smurtui prieš vaikus simboliu. Nepaisant audringos visuomenės reakcijos, skaudūs atvejai nesiliauja. Žinoma, niekas ir nesitikėjo, kad, priėmus įstatymą, tėvai nustos mušti vaikus.

Išpuolių prieš vaikus istorijos segamos į bylas ir keliauja į teismus. Ar pastarieji pasirengę naujiems iššūkiams? Nepilnamečių apklausos sukelia ir papildomų rūpesčių?

Bet kokį smurtą prieš vaikus draudžiantis įstatymas konkrečių sankcijų nenumato. Juo įtvirtinamas tik bendras principas, kad už smurtą prieš vaikus taikoma kitų įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė sukaupusi rimtą patirties bagažą narpliojant smurto atvejus. Anksčiau dirbusi policijoje tardytoja, tyrėja, vėliau prokurore Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja akcentuoja, kad jos vienintelis darbo įrankis yra Baudžiamasis kodeksas (BK).

"Teisėjai vadovaujasi BK normomis. Net ir šiame BK, kuris galioja šiandien, yra gana daug straipsnių, kurie numato baudžiamąją atsakomybę už įvairaus pobūdžio smurtą prieš vaikus", – aiškina teisėja A.Vingilė.

Vyrai buvo įpratę, kad policija į šeiminius santykius nesikiša arba moteriškė susideda daiktelius ir policija lyg taksi firma paklausia, kur ją išvežti – pas mamą, sesę, kitą giminaitį ar draugę.

Geriau daugiau saugiklių

Remdamasi 2011 m. įsigaliojusiu smurto artimoje aplinkoje įstatymu, teisėja tikisi teigiamų pokyčių. "Pagaliau moterys suprato, kad negalima leisti, jog su ja ar vaiku negerai elgtųsi, stumdytų, purtytų. Net nereikia, kad muštų, juolab iki sąmonės netekimo. Pradžioje vyrai buvo labai nustebę – kiek ten uždrožė tai žmonelei, o štai atvažiavo policija ir jį išsivežė", – pirmuosius įstatymo suteiktus įspūdžius įtariamiesiems mini teisėja.

Vyrai buvo įpratę, kad policija į šeiminius santykius nesikiša arba "moteriškė susideda daiktelius ir policija lyg taksi firma paklausia, kur ją išvežti – pas mamą, sesę, kitą giminaitį ar draugę". Vyrų rojus baigėsi – jei elgiesi ne taip, tai bent jau tuo momentu maištininkas izoliuojamas ir galima ramiai aiškintis aplinkybes.

"Tai gal kitą kartą geriau tas perteklinis požiūris", – tęsia A.Vingilė. Tačiau vaikų įstatymas jau įpareigoja elgtis kitaip. Juk nepaims ir neišveš tėvų, o turės išvežti vaikus.

"Aš kaip mama ir teisėja labai džiaugiausi, kai Lietuvoje atsirado laikinieji globėjai. Auksinis dalykas. Kai reikia vaiką išvežti iš namų, turi pasverti pavojų, kuris būtų jį palikus šeimoje, ir blogybės – išvežti vaiką ir palikti svetimiems žmonėms", –  svertus dėsto teisėja.

Trūksta psichologų

Kauno apylinkės teisme vaikams sukurta išskirtinė aplinka. Nukentėjusius vaikus apklausia atskiroje patalpoje, kur yra žaislų. Aplausoje dalyvauja ir psichologas. "Jis pasako, kiek jam prireiks laiko užmegzti kontaktui su vaiku. Psichologo žodis bylose su nukentėjusiais nuo smurto vaikais – pirmas ir paskutinis", – hierarchiją dėsto A.Vingilė.

Psichologas su vaiku gali piešti, dėlioti kaladėles, dėliones, kurti pasaką ir kitus mažajam patinkančius žaidimus, per kuriuos jis patiki svetimu žmogumi. Nuo vaiko neslepiama, kad jis yra teisme, kad vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas, žino, kad kitoje patalpoje yra jį nuskriaudę artimieji.

Pasirūpinta, kad į tą patalpą vaikas galėtų įeiti per atskirą įėjimą, išvengiant teismo paradinių durų. Nemažai vaikų, teisėjos nuostabai, renkasi centrinį įėjimą – jiems tai įdomu.

Nuo paties vaiko norų ir psichologo rekomendacijų priklauso, ar klausimus nukentėjusiajam užduos teisėja, ar tai darys pats psichologas. "Tariamės, ar teisėjas užduoda klausimus vaikui tiesiogiai, ar taip, kad klausimą girdėtų tik psichologas ir reikiamais žodžiai, tinkamais būtent tam vaikučiui, pateiktų teisėjo klausimą", – tokią bylos nagrinėjimo specifiką atskleidžia teisėja.

Klausimus užduoda ir kiti proceso dalyviai, tačiau ir juos perfiltruoja psichologė. Jei ji pasako, kad vaikas pavargo, be jokių kalbų skelbiama pertrauka. "Būkime biedni, bet teisingi – psichologų, kurie paruošti dirbti su vaikais patyrusiais smurtą, yra labai nedaug. Jų nepakanka, tai labai specifinė sritis. Psichologų ruošia daug, bet kad dirbtų konkrečiai su tokia nukentėjusiųjų grupe, yra labai mažai", – bene didžiausią bėdą įvardija teisėja.

A. Vingilė ir T. Romeika. Elijaus Kniežausko nuotr.

Įrankių pakanka

Teisėja A.Vingilė pabrėžė, kad, vertinant BK normas neseniai priimto įstatymo kontekste, užkliūva palyginti nedidelį dalykai. "Įstatyme yra numatyta, kad vaikas yra iki 18 metų. BK kalba šiek tiek kitaip. Vaikai skirstomi į mažamečius iki 14 metų ir nepilnamečius nuo 14 iki 18 metų. Kartais kodekso norma apibrėžia tas ribas, kai įstatymas visus vaikus iki 18 metų saugo vienodai", – išskiria A.Vingilė.

Teisėja svarstė, kad straipsnis dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo galėtų būti pritaikytas psichologinio smurto atveju. Jeigu specialistas nustatytų, kad sutrikdyta vaiko raida, reikėtų tik konkrečiau įvardyti, kokie veiksmai pakenkė vaikui.

"Dėliojasi taip, kad BK turėjo tinkamą straipsnį įstatymui įgyvendinti, ir netgi galima sakyti, kad BK vaiką ėmė saugoti gerokai anksčiau, nei įstatymas buvo priimtas", – vertindama BK normas svarsto teisėja.

Seksualinio smurto atveju BK turi nemažai straipsnių. Dėl seksualinio smurto yra ir išskirstymas – mažamečiai, nepilnamečiai. "Tikrai pakankamai straipsnių įvertinti smurtautojo veiksmus seksualiniame kontekste prieš vaiką. Netgi yra straipsnis, kuris apibrėžia lytinės aistros tenkinimą, pažeidžiant nepilnamečio asmens apsisprendimo laisvę, neliečiamumą. Šiame straipsnyje kalbama apie asmenį, jaunesnį nei 16 metų, kai santykiaujama lyg ir abipusius sutarimu", –  teisėja patikslina suaugusiojo atsakomybę.

Mokytis gyventi

Teisingumas ir bausmė – vėzdas, kuriuo įgaliotas užsimoti teisėjas. Teisėja varto BK puslapius ir kartoja: "Bauda, areštas, laisvės atėmimas." Tokias bausmių rūšis siūlo kodeksas. "Galiu nubausti bauda. Kokia iš to bus nauda? Jis sumokės pinigus ir nuo to pasikeis elgesys? Areštu galiu nubausti. Ko jis išmoks sėdėdamas areštinėje? Dar galiu nubausti realiu laisvės atėmimu. Ko jis išmoks pataisos namuose? Leiskite paklausti, ką daryti, kaip tą žmogų perauklėti? Nubausiu griežtai, visuomenė bus patenkinta, o kas bus, kai jis išeis?" – dažną kankinančią dilemą atskleidžia A.Vingilė.

Ji kaip pavyzdį pateikė vienos teisme narpliotos smurto šeimoje istoriją. "Man labai patiko vienas kaltinamasis, –  juokiasi teisėja. – Retas atvejis, tačiau čia ta žmogiškąja prasme. Vyras, turintis didelių problemų, sėdėjęs kalėjime, turi priklausomybę alkoholiui, pats kilęs iš asocialios šeimos, tačiau sukūrė šeimą, turi mažus vaikelius."

Kartą jis pakėlė ranką prieš žmoną. Situacija buvo sukontroliuota. Kitą kartą jis uždrožė vaikui. Žmona ir vėl pasuko tuo pačiu keliu – paskambino policijai. Galiausiai byla atsidūrė ant teisėjos A.Vingilės stalo. "Jis pripažino, kad nesivaldė, kad jam taip atsitinka, kad nieko negali su savimi padaryti, tačiau per tuos tris mėnesius, kai buvo atskirtas nuo šeimos, jis pradėjo lankyti pozityvios tėvystės kursus. Žmogus kažką daro, jis mokosi gyventi", – teisėja svarsto, kodėl į BK negalima įrašyti tokios bausmės.

Profesija lemia smurtą

To paties teismo teisėjas Tomas Romeika nagrinėja civilines šeimos bylas. Smurto prieš vaikus kontekste jis dažniausiai susiduria sprendžiant tėvų teisių apribojimus. "Nenoriu gyventi su mama, nes mama geria alkoholį ir aš matau butelius ant stalo", – tokius vaikų apsisprendimus teisėjas yra girdėjęs ne kartą.

Gerokai dažniau teisėjas girdi ir taip aiškų jam atsakymą. "Visada prisiminsiu tokią šešerių metų mergaitę – ji visą laiką šiugždino maišelį su bandele. Kai paklausėme, su kuo ji nori gyventi, atsakė: "Su tėčiu ir mama", – pasakoja teisėjas.

T.Romeika neatmeta prielaidos, kad po įstatymo priėmimo netinkamo elgesio su vaikais atvejų bus nustatoma daugiau. Taip turėtų įvykti jau vien dėl visuomenės susidomėjimo. Tačiau dėl teisinio reglamentavimo Civilinėje teisėje niekas nesikeis.

"Jeigu tėvas naudojo smurtą prieš vaiką, civilinė teisė tai leidžia vertinti kaip žiaurų elgesį su vaiku ir apriboti tėvo teises. Civilinėje teisėje nėra tikslo nubausti. Jos tikslas apsaugoti vaiko interesus, užtikrinti, kad jo teisės nebūtų pažeidinėjamos", – aiškina teisėjas.

Beveik dešimties metų darbo patirtis civilinėse šeimos bylose teisėjui leidžia pasidalyti pastebėjimais. Skaudžiausi smurto atvejai prieš vaikus dažniau pastebimi asocialiose, iš pašalpų, landynėse gyvenančiose šeimose. Tačiau teisėjas išskiria dar vieną kategoriją – pagal profesijas.

"Susijusių su fizine galia – policininkų, kariuomenės atstovų, apsaugos darbuotojų – atstovai dažniau vartoja smurtą. Man toks įspūdis susidarė, bent jau tokių požymių yra", – ne statistika, o pastebėjimais remiasi teisėjas.

Komentaras

Darius Kantaravičius, Kauno apylinkės teismo pirmininkas

Dėl įstatymo pataisų teismo darbe prognozuojami tam tikri iššūkiai. Vienas jų – neišvengiamas baudžiamųjų bylų kiekio didėjimas, o su juo ir ginčų kėlimas, vertinant, ar kiekvienas  spragtelėjimas pirštu vaikui tikrai jam sukėlė skausmą ir ar tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ar nebuvo apkalbėjimo, provokacijos. Tenka stebėti, kad jau šiuo metu Kauno apylinkės teisme dirbančių keturių ikiteisminio tyrimo teisėjų darbo krūvis yra išaugęs, labai padaugėję prokuroro prašymų liudytojais ar nukentėjusiaisiais apklausti mažamečius ir nepilnamečius vaikus pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Kitas iššūkis – tinkamų patalpų, kuriose gali būti apklausiamas vaikas, pritaikymas. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra tik viena vaiko apklausos kambario standartus atitinkanti patalpa, kurioje turi būti ryškios spalvos, žaislų, rašymo ir piešimo priemonių, žaismingi baldai, garso ir vaizdo įrašymo technika. Jau dabar šis vaiko apklausos kambarys yra maksimaliai išnaudojamas, todėl įstatymo reikalavimai dėl dar didesnio vaikų apklausos tokioje patalpoje skaičiaus vers imtis papildomų organizacinių ir finansinių priemonių teisme įrengti dar vieną vaiko apklausos kambarį.

Kaip vieną iš organizacinių problemų vis dažniau apklausiant vaikus galima įvardyti psichologo dalyvavimą apklausos metu. Pagal įstatymą jo dalyvavimas yra būtinas. Šiuo metu visoje Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje (kurioje yra trylika apylinkės teismų ir vienas apygardos teismas, bendras visų teisėjų skaičius sudaro 178) dirba vienas psichologas. Jo darbo krūvis viršija galimybių ribas, dėl jo dalyvavimo apklausoje tenka laiką derinti iš anksto ir laukti apklausų eilėje, o tai kenkia tyrimo operatyvumui, iškyla poveikio vaiko parodymams grėsmė. Todėl vaiko apklausos tinkamo organizavimo aspektu būtina nedelsiant spręsti papildomai finansuojamą psichologo etato teisme įsteigimo klausimą, pasitelkti policijoje, mokymo įstaigose, savivaldybių administracijose ar kitose institucijose dirbančius psichologus, kurie su minimalia psichologine žala vaikui ir maksimalia nauda tyrimui padėtų teisėjui apklausti mažametį ar nepilnametį liudytoją, nukentėjusįjį.

Deja, tam, kad įstatymas būtų tinkamai įgyvendintas, teismui nebuvo skirti jokie papildomi asignavimai, todėl juo iškeltus paminėtus iššūkius teks įveikti turimais žmogiškaisiais ir finansiniais resursais, juos racionaliai perskirstant pagal nustatytus prioritetus.