Grasino kaimynams
Trys Kauno fortų gynybinės sienos ansambliui priklausantys sandėliai ir beveik 3 ha teritorijos iš Turto fondo įsigijo kaunietis verslininkas R.Mikučiūnas. Aleksote, netoli Europos prospekto esančiame sklype, judėjimas prasidėjo dar pernai. Riedėjo sunkiasvorė technika, virto medžiai, retėjo krūmai, atsirado tvora.
Gal taip ramiai R.Mikučiūnas būtų tvarkęsis ir toliau, tačiau prireikė išvežti nupjautus medžius. Verslininko įsigytas žemės sklypas su trimis Kauno tvirtovei priklausančiais statiniais suformuotas gana keistai: su kitų bendrovių sklypais ir valstybiniu mišku besiribojančioje teritorijoje nenumatyti jokie įvažiavimo ar išvažiavimo keliai. Planuose randamas tik pėsčiųjų takas, tačiau jis neįrengtas.
Kaimynų dėmesį R.Mikučiūnas atkreipė, kai ėmė griauti visai ne jam priklausančias tvoras. Savo nuosavybės stoję ginti bendrovė "Voluktė" ir kitų įstaigų atstovai užsitraukė ūmiu charakteriu garsėjančio verslininko nemalonę ir grasinančių pasiūlymų. "Pamiršai, kas yra reketas? Aš tau priminsiu", – kaimynų nufilmuotoje vaizdo medžiagoje keistais pažadais žarstosi R.Mikučiūnas.
Incidentas baigėsi pusiau nugriauta tvora ir ant jos paliktu R.Mikučiūno užrašu "Privati valda".
"Ta tvora nėra pastatyta tiksliai pagal sklypo ribas. Tačiau ne mes ją statėme. Taip jau radome. Viską galima sutvarkyti civilizuotai, bet ne atvažiuoti sekmadienį, kai nieko nėra, ir imti griauti", – barbariškais R.Mikučiūno metodais stebėjosi bendrovės "Voluktė" direktorius Andrejus Smolskis.
Miškininkams kilo įtarimų
Iš kitos pusės pusės R.Mikučiūnui priklausančio sklypo driekiasi valstybinis miškas. Ne taip seniai šioje Aleksoto dalyje esantis miškas tapo Dubravos miškų urėdijos prižiūrima teritorija. Po "Kauno dienos" skambučio miškininkai susirūpino žinia, kad yra valoma medžiais apaugusi teritorija. Jie patikrino, ar nepaliestas valstybės turtas.
Preliminariais duomenimis, nelegaliai nukirsta apie 20 medžių, užpilta apie 4 a grunto ir nelegaliai užtverta 0,1 ha miško teritorija.
Jeigu žmogus žinojo savo ribas ir taip padarė, tai būtų vertinama kaip įžūlus poelgis.
"Čia tik preliminari informacija. Laukiame atvykstant galimų pažeidėjų į apklausą ir bandysime išsiaiškinti aplinkybes. Pagal mūsų matavimus tie nukirsti medžiai buvo miško teritorijoje. Medžiai gal ir nebuvo labai vertingi. Ne kokie ąžuolai, o greičiausiai baltalksniai, tačiau turime viską išsiaiškinti", – "Kauno dienai" sakė Dubravos urėdijos vyriausiasis miškininkas Gediminas Kazlovas.
Jis pastebėjo, kad pagal veiklos požymius galima spėti, jog norima įrengti pravažiavimo kelią, pilamos statybinės atliekos, gal net kuriama aikštelė. "Su savininku aiškinsimės", – dėstė G.Kazlovas.
Pasak miškininko, sklypo savininkui yra išsiųstas kvietimas atvykti. Kol kas iš R.Mikučiūno miškininkai nesulaukė jokių žinių.
Šiurkštus pažeidimas
Iš žiniasklaidos paviešintų istorijų aiškiai matyti gerai žinomų asmenų, politikų Lietuvoje pomėgis įlįsti į valstybinę teritoriją. Miškininkai pastebi įvairių pažeidimų: vienur tvorą užtveria, kitur žolę miške pasisėja, malkas susikrauna, pasodina ne miškui būdingus medžius.
"Kur yra privataus sklypo sąlytis su valstybiniu mišku, vienoks ar kitoks įlindimas dažniausiai visada būna", – pastebėjo G.Kazlovas. Į mišką supilti supuvę obuoliai ar sugrėbti rudenį lapai taip pat yra pažeidimas.
Tačiau tokių miškininkai jau net neskaičiuoja, nors tai yra tarša. Ilgainiui lapai suyra ir didelio nuostolio miškui nedaro. Pasak miškininko, jei vadovautųsi įstatymu, tai smulkių pažeidimų galima priskaičiuoti šimtais ar net tūkstančiais.
Jei pasitvirtintų, kad R.Mikučiūnas iškirto valstybinį mišką, visai nesvarbu, kad tai buvo menkaverčiai medžiai, tai jau peržengia minėtų smulkių pažeidimų kategoriją.
"Tokių atvejų kaip šis, kai galbūt užtverta ir iškirsta, nėra daug. Jeigu žmogus žinojo savo ribas ir taip padarė, tai būtų vertinama kaip įžūlus poelgis", – pastebėjo miškininkas.
(Nuotraukoje - Andrejus Smolskis)
Sutriko atmintis
Sklypo savininko pozicija šiuo atveju tik iškėlė dar daugiau klausimų.
"Nežinau, ko jūs norite, aš ten nebuvau metus, – į "Kauno dienos" klausimą apie vykdomus darbus ir, kaip įtariama, peržengtas teritorijos ribas, atrėžė sklypo savininkas R.Mikučiūnas. – Manęs ten nėra, nes aš į tą sklypą negaliu patekti."
Jis tvirtino dvejus metus rašantis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir savivaldybę, kad atsirastų kelias į sklypą. Esą yra pėsčiųjų takas, tačiau jis užtvertas, kaimynų užstatytas, užimtas. "Tegul NŽT ir savivaldybė susitvarko, tada aš tvarkysiu sklypą. Vargšelis fortas – apleistas", – bandė lietis sklypo savininkas.
"Kauno dienos" klausimą, kad pirkdamas sklypą matė, kaip jis suformuotas, R.Mikučiūnas nuleido negirdomis. "Paklausykit, yra įstatymas, kuris reglamentuoja, kad negalima suformuoti sklypo be patekimo į jį. Jeigu padarė tokį sklypą, tegul dabar taiso ir tik tada aš tvarkysiu tą sklypą", – bėrė R.Mikučiūnas.
Ji tvirtino nieko nežinantis apie jokius medžių kirtimus ir apie pastatytą tvorą. "Aš ten nesu buvęs", – kratėsi R.Mikučiūnas. Priminus apie užrašą "Privati valda" ir tai, kad buvo filmuojamas, verslininkas trumpam atgavo atmintį.
"Tai buvo incidentas. Tas žmogus mano sklype statė mašiną ir aiškino, kad nežino, kieno čia žemė, tai aš užklijavau lentelę "Privati valda", – savo nebuvimą minimame sklype paneigė R.Mikučiūnas.
"Fortas kaip stovėjo, taip ir stovi. Aš nieko nedarau. Negaliu jums skirti daugiau laiko", – pokalbį su "Kauno diena" nutraukė R.Mikučiūnas.
Paveldosaugininkų pozicija
Atrodo, kad Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius ir Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius apie sklypo Aleksote, Europos prospekte, kuriame yra valstybės saugomas Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo statinių kompleksas, reikalus žino geriau nei pats šio sklypo savininkas R.Mikučiūnas.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistas Liutauras Tarbūnas patvirtino, kad R.Mikučiūnui buvo duotas leidimas vykdyti darbus jo privačiame sklype, kuriame yra valstybės saugomi objektai.
"Mes davėme sutikimą. Įvertinus paveldosauginiu požiūriu, ten neturi būti medžių. Turi būti visiškai plika, manyčiau, kad ir aplinkosauga pritarė. Nemanau, kad tokio didelio masto medžių šalinimus būtų atlikęs be aplinkosaugininkų pritarimo", – situaciją vertino L.Tarbūnas.
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė patikrino – leidimai beveik 3 ha ploto sklype iškirsti medžius ir krūmus buvo duoti. Pagal galiojančią tvarką ant pastatų negali augti medžiai ir krūmai. R.Mikučiūno privačiame sklype yra pastatai – forto statiniai, kurie buvo apaugę menkaverčiais krūmokšniais, tad R.Mikučiūno kratymasis nuveikto darbo kiek stebina.
Leista, bet netikrinta
Atrodo, kad R.Mikučiūnas ir daugiau nuveikė savo sklype. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus nustatė, kad vykdant darbus buvo pažeistas objekto teritorijoje saugotas suformuotas pylimų reljefas.
"Sklypo savininkui R.Mikučiūnui buvo nurodyta atkurti pažeistą pylimo reljefą, o ginčą dėl tvoros spręsti privačia ginčų nagrinėjimo tvarka", – tokį atsakymą "Kauno dienai" pateikė NŽT.
"Nukasė nedidelę dalį šlaito. Didelės žalos nepadarė. Nurodyta sutvarkyti, tačiau šiuo metu yra labai šlapia, todėl natūralu, kad tokio darbo jis negali atlikti. Nepataisomos žalos nebuvo padaryta", – paaiškino L.Tarbūnas.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovas garantavo, kad jokių nusiskundimų dėl formuojamo pravažiavimo kelio nėra gavęs. Aplinkos apsaugos skyrius paaiškino, kad davę leidimus kirtimams tikrina tik tuo atveju, jei gauna skundų.
Tikisi komercinių pasiūlymų
"Tako platinimo darbų nemačiau. Mačiau, kad jis per savo sklypo kraštą įsirengė pravažiavimo kelią, bet tik tam, kad išvežtų visą iškirstą medieną. Jam nurodyta sutvarkyti", – apie situaciją geriau nei savininkas žinojo Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistas.
L.Tarbūnas gyrė R.Mikučiūną už tai, kad tapo šio sklypo su Kultūros paveldo saugomais objektais savininku ir ėmėsi tvarkyti šabakštynu tampančią teritoriją. Paveldosaugininkas neslėpė susidaręs ir vaizdą apie verslininko ateities planus.
"Susitvarkysiu, pasižiūrėsiu, gal kažkas kažkokių komercinių pasiūlymų pateiks per tą laiką. Pamatys, kad tvarkausi, pagerės vaizdas", – likusias R.Mikučiūno kalbos nuotrupas atsiminė L.Tarbūnas.
"Kodėl gi ne? Skamba logiškai. Kur brūzgynai, o kur sutvarkyta teritorija", – privataus sklypo situaciją su saugomais objektais vertino paveldosaugininkas.
Konfliktas Senamiestyje
"Kauno diena" rašė, kad Senamiestyje duris atvėrusį barą "Kultūros sandėlis" temdo nesantaikos debesys. Verslą unikaliose patalpose įsukę verslininkai jų savininką R.Mikučiūną kaltina sukčiavimu ir savavaldžiavimu.
"Esu įsitikinęs, kad R.Mikučiūnas iš anksto suplanavo ir apgaule užgrobė verslą. Apgaule ir tyčiniais veiksmais užvaldė bendrovės "Kultūros sandėlis" kilnojamąjį turtą, investicijas, darbuotojus, įdirbį, lėšas, sunaudotas reklamai", – pasakojo "Kultūros sandėlio" direktorius Eigintas Aleksandravičius.
R.Mikučiūnas nuomininkus apkaltino, esą šie įsiskolinę, todėl pakeitė spynas ir pats pradėjo vystyti klubo veiklą.
Tokie kaltinimai šokiravo E.Aleksandravičių. Esą nuoma sumokėta į priekį, o tokie metodai kaip R.Mikučiūno primena laukinius Lietuvos nepriklausomybės pradžios laikus, kai banditai brutaliai perimdavo jau įsuktą verslą.
E.Aleksandravičius pasakojo, kad tik vėliau sužinojęs, esą panašių aferų būta ir anksčiau, kad R.Mikučiūnas garsėja kaip konfliktiškas žmogus. Pasak E.Aleksandravičiaus, iš R.Mikučiūno pasisakymų jam susidarė įspūdis, kad pastato savininkas yra dažnas prokuratūros ir teismų lankytojas.
"Girdėjome, kaip jis konfliktavo su savo darbuotoja ir rengėsi eiti į teismą. Jis konfliktuoja su kaimynais, konfliktavo su savivaldybe dėl neteisėtų statinių. Renovuodamas šio pastato išorę, tai jis darė be jokių leidimų, o paskui mokėjo baudą ir tik vėliau įteisino fasado rekonstrukcijos projektą", – surinktais duomenimis apie savininką dalijosi "Kultūros sandėlio" vadovas.
Dėl konflikto su "Kultūros sandėlio" įkūrėjais R.Mikučiūnas pateikė savo versiją ir visą kaltę vertė nuomininkams.
"Jie gavo įrengtas patalpas, su įranga, su viskuo, su veiklos koncepcija, tik reikėjo paimti ir dirbti, o netingėti kažką daryti ir nors kažkiek atsiskaityti. Jie ateidavo tik prisigerti ir pinigų iš kasos pasiimti", – rėžė R.Mikučiūnas.
Dėl R.Mikučiūno veiksmų policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Naujausi komentarai