Pereiti į pagrindinį turinį

Vyras tapo vagystės iš savo sąskaitos liudininku: sukčiai nesnaudžia, o bankas pramiegojo?

2022-03-02 03:00

Sukčiai tobulėja: įminus vienas sukčiavimo schemas, jie kurpia naujas. Pastebėjęs apgaulę ir apie tai operatyviai pranešęs bankui, vis tiek gali likti be pinigų. Tai patyrė kaunietis.

Vyras tapo vagystės iš savo sąskaitos liudininku: sukčiai nesnaudžia, o bankas pramiegojo?
Vyras tapo vagystės iš savo sąskaitos liudininku: sukčiai nesnaudžia, o bankas pramiegojo? / J. Kalinsko / BNS, skaitytojo nuotr., redakcijos montažas

Norėjo parduoti

Apie tai, kad, naudodamiesi „Luminor“ banko kortele, sukčiai švarina jo sąskaitą, klientas banką informavo beveik tą pačią minutę, matydamas, kaip tirpsta sąskaitoje buvusios lėšos. Formalūs banko atsirašinėjimai, rekomendacijos blokuoti kortelę ir rašyti prašymą apgaulės būdu vykstančios operacijos nesustabdė. Sukčiai ištuštino sąskaitą, palikdami joje 33 ct.

Kaunietis (dienraščiui vardas ir pavardė žinoma) skundėsi, kad „Luminor“ bankas, žinodamas apie apgaulingą operaciją, esą nesiėmė jokių veiksmų ir neužkardė vykstančio nusikaltimo. 2 990 eurų – toks patirtas banko kliento nuostolis.

Vyras sutiko „Kauno dienai“ išsamiai papasakoti apie jam sukčių paspęstus spąstus.

Sausio viduryje interneto skelbimų platformoje kaunietis įdėjo skelbimą, kad parduoda vaikišką keturratį. Sūnus išaugo turėtą transporto priemonę, tačiau ji buvo geros būklės, tad, norėdamas parduoti, už ją prašė 280 eurų.

Po trijų dienų, sausio 17 d., kaunietis sulaukė skambučio. Išsiaiškinęs apie parduodamo keturračio būklę, skambinantysis užsiminė, kad savaitgalį planuoja atvykti. „Jis lyg mėgino kažką panašaus apie avansą užsiminti, bet to sakinio taip ir nebaigė. Aš irgi nieko nesakiau“, – pirmą jokio įtarimo nekeliantį skambutį prisiminė kaunietis.

Sausio 19 d. paskambino kitas vyras ir pareiškė, kad jį domina parduodamas daiktas, o po pokalbio tepasakė, kad dar pasitars. „Kitą dieną, apie 15 val., iš nenustatyto asmens „WhatsApp“ programėlėje gavau pranešimą apie vienos garsios kurjerių kompanijos paštomate apmokėtą mano parduodamą prekę. Tam, kad būtų galima atlikti pinigų pervedimą, buvo paprašyta suvesti asmens duomenis – vardą, pavardę ir kortelės numerį“, – priešistorę dėstė kaunietis.

Pranešime siuntėjas nurodė, kad nusprendė pirkti keturratį ir jau sumokėjo už jo pristatymą, prašė susisiekti, kai jau patvirtins sandorį ir susisieks su kurjeriu.

Reagavo žaibiškai

Mokėjimams tarp pardavėjų ir pirkėjų tarpininkaujančios platformos nėra naujiena. Kiekvienas renkasi, kaip jam patogiau: ar važiuoti ir, į rankas perdavus pinigus, vežtis keturratį automobiliu, ar rinktis tarpininką, kuris dar ir atveš pirkinį.

„Atrodė, paprasta programėlė. Rašo, kad gavėjas jau pervedė lėšas. Tada aš, kaip siuntėjas, turiu suvesti savo duomenis. Jokio įtarimo. Suvedu duomenis: vardą, pavardę, adresą, iš kur paimti daiktą. Paskutinis žingsnis – turiu paspausti mygtuką, kad gaučiau pinigus. Paspaudžiu „Gauti lėšas“. Tada atsidaro naujas langas, kuriame prašo įvesti kortelės duomenis, į kurią pervestų lėšas už keturratį“, – pasakojo kaunietis.

Vyras atkreipė dėmesį, kad trijų skaičių kortelės saugos kodo neįvedė. "Jo net neprašė", – teigė pašnekovas.

Keturračio pardavėjui toks pasirinktas pirkimo būdas nepasirodė įtartinas. Juolab kad nurodyta bendrovė yra žinoma siuntų pristatymo įmonė. Tad pašnekovas nedvejodamas įvedė prašomus duomenis ir turėtos „Swedbank“ kortelės numerį, tačiau programėlėje iš karto atsirado pranešimas, kad kortelė netinkama.

Prisijungė prie „Luminor“ e.banko. Ir negalėjo patikėti savo akimis, ką išvydo. Jis tapo vagystės iš savo sąskaitos liudininku.

„Šiek tiek nustebau, bet turiu ir „Luminor“ banko kortelę, tai nesukdamas galvos tiesiog pasiėmiau ją ir įvedžiau jos numerį. Netrukus supratau, kad vyksta kažkokia operacija, ir gana ilga. Paprastai mokėjimai internetu vyksta greitai“, – kaunietis neslėpė, kad tuomet ir aplankė negera nuojauta.

Pasak vyro, gal minutę užtruko, kol jis prisijungė prie „Luminor“ e.banko. Ir negalėjo patikėti savo akimis, ką išvydo. Jis tapo vagystės iš savo sąskaitos liudininku. Praktiškai jo akyse buvo atlikti trys mokėjimai, kurių bendra suma siekė 2 990,87 euro.

Vyras akimirksniu kreipėsi į „Luminor“ banką, kad būtų užblokuota kortelė ir sustabdytos bet kokios vykdomos operacijos. „Bankas sako – gerai, stabdome operaciją, kortelę blokuojame, bet rekomendavo kreiptis į policiją ir užpildyti atitinkamą paraišką „Luminor“ banke. Tai ir padariau. Registravau galimai nusikalstamą veiką epolicija.lt ir užpildžiau internetu prašymus „Luminor“ bankui išnagrinėti ginčytiną operaciją“, – tęsė kaunietis.

Pozicija: „Luminor“ banko atstovai nekomentavo situacijos dėl ginčytinos pinigų pervedimo operacijos. Vilmanto Raupelio nuotr.

Prašymų nepakako

Manote, kaunietis galėjo ramiau atsipūsti? Toli gražu. Normalu, kad banko klientas vylėsi, jog, informavus banką apie įvykusią apgaulę, jo atstovai neleis iki galo vykdyti nusikalstamos veikos. Juolab apie apgaulę buvo pranešta labai operatyviai. Tačiau paaiškėjo, kad apsidžiaugta per anksti.

„Detaliai išnagrinėję jūsų prašymą dėl ginčytinų operacijų nustatėme, kad, panaudojant jūsų kortelę, buvo atlikti trys atsiskaitymai“, – jau žinomą faktą patvirtino banko atstovai.

„Vėliau pasigilinęs internete, supratau, kad pervedimai atlikti į kažkokią mokėjimo platformą ir į banką Kijeve. Bet labiausiai šokiravo tai, kad „Luminor“ bankas nurodė negalintis atšaukti rezervacijos. Tai gali padaryti tik paslaugos teikėjas, tad rekomendavo nedelsiant kreiptis į tuos du bankus“, – „Luminor“ banko pozicija kaunietį šokiravo.

Negana to, „Luminor“ bankas patikino: „Jeigu operacijų nurašymo duomenys bus gauti, sumos bus nurašytos nuo sąskaitos banke. Visos trys operacijos buvo patvirtintos tik jums žinomu internetinės bankininkystės autentifikavimo saugos kodu. Tokiu atveju bankas negali ginčyti operacijos.“ Ir joks operatyvus pranešimas apie sukčių pinkles, suprask, bankui nė motais.

Tada kaunietis dar kartą parašė skundą bankui ir gavo atsakymą: „Jei neatlikote mokėjimo nurodytam pinigų gavėjui, tuomet rekomenduojame kortelę blokuoti. Lėšų grąžinimui užpildykite paraišką išnagrinėti ginčytiną operaciją.“

„Sausio 24 d. bankas atrašė, kad pradėjo tyrimą, informaciją perdavė atsakingam padaliniui, bet kokiam – net nenurodė, tik priminė, jei turiu kokios nors papildomos informacijos, atsiųsti e.paštu“, – pasakojo vyras.

Bankas taip pat nurodė, kad, pagal tarptautines lėšų grąžinimo taisykles, šalies viduje kortele atliktų operacijų lėšų grąžinimo procesas trunka iki 30 dienų, o tarptautinių operacijų – iki 65 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

„Kai sausio 20 d. paskambinau į banką, man paaiškino, kad mano piniginės lėšos yra areštuotos ir taip bus iki 29 d. Policijai pranešta, ikiteisminis tyrimas pradėtas, ir atrodė, kad tos lėšos tikrai yra banke, saugios, ir tas devynias dienas jos tikrai ten bus. Bet kas atsitiko? Pasižiūriu, kad sausio 23 d. tos lėšos yra nurašytos. Išrašas rodo, kad tie pinigai nukeliavo į užsienį. Vadinasi, bankas jau fiziškai nebegali tų mano pinigų sugrąžinti, nes operacija atlikta iki galo. Įsivaizdavau, kad nuo 20 iki 29 d. mano pinigai bus saugūs „Luminor“ banke, bet 23 d. paėmė ir paleido pinigus“, – banko sprendimu piktinosi kaunietis.

Apsiribojo žinojimu

Dėl šios situacijos „Kauno diena“ kreipėsi į „Luminor“ banką, kad būtų paaiškinta, ar tikrai, kai žmogus praneša apie apgaulę, ir tai padaro itin operatyviai, negalima sustabdyti operacijos; kokių veiksmų imasi bankas, sužinojęs, kad klientas pakliuvo į sukčių pinkles.

„Apie jūsų minėtą atvejį bankas žino ir klientui esame pateikę atsakymą. Deja, daugiau informacijos apie jūsų minimą atvejį pateikti negalime“, – informavo „Luminor“ banko komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Tačiau banko atstovė patvirtino, kad šiuo metu atsirado naujas pinigų išviliojimo būdas, kai sukčiai įtikina gyventojus pačius pervesti lėšas į nusikaltėlių nurodytas sąskaitas.

„Neretai tokiais atvejais sukčiai apsimeta prekių pirkėjais socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose ir, susisiekę su prekių pardavėjais, pasiūlo pasinaudoti trečiosios šalies paslaugomis, dažniausiai – kurjerių tarnybos, prekės pirkimo–pardavimo sandoriui įgyvendinti. Tuomet sukčiai prekės pardavėjui pateikia nuorodą į suklastotą interneto svetainę, kurioje prašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenis – jos numerį ir saugos kodą. Suklastotos interneto svetainės suprogramuotos taip, kad, suvedus kortelės duomenis, nusikaltimo auka iš tikrųjų pati inicijuoja ir patvirtina mokėjimo operaciją iš savo sąskaitos, – tiesiog to nemato ekrane“, – banko atstovė patvirtino žinanti sukčiavimo schemą.

Ar neleisti nusikaltimui įvykti iki galo, net ir žinant apie apgaulę, bankas nepajėgus?

„Aš gana greitai sureagavau į situaciją. Ir skambinau į banką, ir rašiau. Komunikuota buvo gana greitai, užpildyti visi reikalingi dokumentai, policijai parašytas pareiškimas. Banke dar išgirdau, kad čia atsiskaityta kortele, tai esą negi čia atšaukinėsi visas operacijas iš prekybos centrų. Betgi šiuo atveju aiškiai matyti, kad ne prekybos centre atsiskaityta, aš jokios prekės nepirkau, o iš mano sąskaitos tiesiog buvo nurašytos  lėšos. Tai buvo apgaulė ir tokiu būdu iš sąskaitos nurašyti pinigai. Juk ir prašiau sustabdyti lėšų pervedimą bei įvertinti situaciją objektyviai“, – nuoskaudą liejo kaunietis.

Policijos veiksmai

Kauno vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė nurodė, kad konkretaus įvykio detalių, tyrimo taktikos ar veiksmų atlikimo terminų nurodyti negali, kadangi tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys. Su tyrimo metu atliktais veiksmais turi teisę susipažinti pats nukentėjusysis ar jo atstovas.

Policijos atstovė pateikė pareigūnų, tiriančių nusikaltimus e.erdvėje, aiškinimą. „Gavus pranešimą apie nusikalstamą veiką, priklausomai nuo aplinkybių, atliekamas patikslinimas arba pradedamas ikiteisminis tyrimas. Policijos pareigūnai, atlikdami tyrimus dėl sukčiavimo e.erdvėje, neatidėliotinai, per kuo trumpiausius terminus, kreipiasi į bankus dėl informacijos apie atliktus mokėjimus, prisijungimus prie sąskaitų, prašoma įšaldyti lėšas. Ir tai yra vieni pirmųjų veiksmų“, – teigė O.Vaitkevičienė.

Tačiau ji pažymėjo, kad piniginių lėšų stabdymą, galimą grąžinimą visuomet greičiau atlieka pats bankas, kuriam klientas praneša apie neteisėtus veiksmus jo sąskaitoje.

„Dažnu atveju nukentėjusiojo sąskaitoje nusikalstamą veiką vykdantys asmenys atlieka pervedimus į užsienio banko sąskaitas ar perka kriptovaliutas, todėl lėšų tolesnio judėjimo tyrimas užtrunka. Bet kokiu atveju policijos pareigūnai tiesiogiai ar per tarptautines institucijas kreipiasi į lėšų gavėjo banką, nepriklausomai, kokioje šalyje jis yra, ar kriptovaliutos keityklą ir visada reikalauja stabdyti lėšas ir pateikti informaciją apie lėšų judėjimą“, – aiškino O.Vaitkevičienė.

Pasak policijos atstovės, lėšų pervedimai tarp bankų vyksta akimirksniu, o nukentėjęs asmuo dažnai savo bankui praneša ne iš karto, tad pinigų įšaldyti gali nepavykti. Bet kokiu atveju pareigūnai imasi priemonių, kad tokios sąskaitos būtų blokuojamos, vykdoma sąskaitų valdytojų paieška.

Pagal nustatytą tvarką, policijos pareigūnai, gavę duomenų apie Lietuvos bankuose esančias sąskaitas, į kurias pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai, nedelsdami kreipiasi į tuos bankus dėl šių sąskaitų blokavimo, o jas valdantis asmuo tampa nepatikimu klientu.

Bankas į situaciją pasižiūrėjo formaliai.

Bankas pramiegojo?

„Bankas į situaciją pasižiūrėjo formaliai. Teisėsauga atliks tyrimą, bet lėšos greičiausiai jau spėjo apeiti ratą ir grįžo į Lietuvą, kaip dažniausiai būna apgaulės atvejais, ir jau yra išgrynintos“, – vilčių atgauti pinigus beveik nepuoselėjo kaunietis.

Prieš keletą metų Lietuvos teismai padėjo tašką istorijoje, kai milijoninės lėšos buvo pripažintos bešeimininkėmis ir pervestos į valstybės biudžetą. Ką bendro turi pastaroji ir dabar aprašytoji istorija? Tik banko poziciją.

Bešeimininkiais pripažintų milijoninių lėšų atveju būtent bankui kilo įtarimas dėl keisto pinigų judėjimo sąskaitoje ir jis apie tai informavo teisėsaugą. Pinigai sąskaitoje buvo užšaldyti. Šiuo atveju „Luminor“ bankas, net ir žinodamas apie galimą apgaulę, teigia negalintis imtis jokių veiksmų, kad pinigai liktų kliento sąskaitoje, kol situacija bus išsiaiškinta.

„Bankas dar sako, kad kažką nagrinės. Nėra jau ką nagrinėti. Jie paleido pinigus, o bankas savų lėšų neatiduos. Kol turėjo tuos pinigus, tai dar galėjo kokį nors veiksmą atlikti, o šiandien jokių veiksmų atlikti nebegali“, – neslėpė nusivylimo kaunietis.

Jis negalėjo atsitokėti, kad nors nuo pirmų minučių rašė bankui, jog operacijos atšaukimo priežastis yra apgaulė ir ji vyksta internetu,  bankas esą tik aiškino, kad viskas čia gerai.

Vyras sako neabejojantis, jei sąskaitoje būtų buvę daugiau pinigų, nuostoliai būtų dar didesni. Aferistų programėlė nustojo veikti, nes sąskaitoje baigėsi pinigai. Vyras neslėpė apmaudo, kad, net ir mokėdamas bankui už paslaugas, negali būti ramus, jog tavo pinigai yra apsaugoti.

„Kai dabar detaliai analizuoju situaciją, gal ir yra kabliukų toje apgaulės situacijoje, bet tą dieną šis atsiskaitymo ir prekės pasiėmimo būdas man nesukėlė jokių įtarimų“, – tik vėliau kaunietis pasitikrino, kad žinoma kurjerių kompanija neatlieka pinigų pervedimo tarpininko paslaugų.


Komentaras

Rokas Daknys

Lietuvos banko Mokėjimo rinkos priežiūros skyriaus teisininkas

Mokėjimų įstatyme yra įtvirtintas mokėjimo nurodymo neatšaukiamumo principas. Vadinasi, kai mokėtojas duoda sutikimą atlikti mokėjimo operaciją ir bankas gauna mokėjimo nurodymą, iš esmės jau nebėra galima atšaukti mokėjimo operacijos. Išimtys galimos tik įstatyme numatytais atvejais, pavyzdžiui, gavus lėšų gavėjo sutikimą.

Iš jūsų pateiktos informacijos suprantame, kad mokėjimo operacija buvo atlikta mokėjimo kortele, suvedus kortelės duomenis. Tokiais atvejais, mokėtojui inicijavus ir bankui priėmus vykdyti mokėjimo operaciją, lėšos su kortele susietoje sąskaitoje iš karto būna rezervuojamos. Kai mokėtojas suveda mokėjimo kortelės duomenis ir patvirtina mokėjimo operaciją, mokėjimas laikomas įvykdytu ir lėšų rezervacijos panaikinimas (t.y. pinigų pervedimas) negali būti atšauktas.

Atsiskaitant mokėjimo kortelėmis yra taikomos ir konkrečios tarptautinės mokėjimo kortelių asociacijos nustatytos mokėjimo operacijų vykdymo procedūros, kurių tiek bankas, tiek ir lėšų gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas privalo laikytis. Lietuvos banko žiniomis, kortelių asociacijos nustatytos procedūros sudaro galimybę jose nustatyta tvarka ir sąlygomis užginčyti atliktas mokėjimo operacijas, bet ne stabdyti ar atšaukti jų vykdymą. Taip pat verta žinoti, kad kortelių asociacijos įprastai turi numačiusios ir papildomas lėšų grąžinimo procedūras (angl. Chargeback). Tad, esant tam tikroms sąlygoms, vadovaujantis minėtomis procedūromis, galbūt galima būtų pasinaudoti lėšų, sumokėtų naudojantis mokėjimo kortele, grąžinimo paslauga. Tačiau dėl detalesnių šios procedūros taikymo sąlygų ir nuostatų mokėtojas turėtų kreiptis į banką, išdavusį mokėjimo kortelę.

Siekiant įvertinti konkretų atvejį, būtina visapusiškai įvertinti individualias aplinkybes ir banko galimybes nebetęsti mokėjimo vykdymo. Todėl nukentėjusį asmenį kviečiame pirmiausia tiesiogiai kreiptis į banką, o nepavykus rasti sprendimo – į Lietuvos banką.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kaip išvengti tokių precedentų – norint gauti pervedimą, reikia nurodyti tik savo sąskaitos, o ne kortelės numerį. Atsiminkite – lėšoms gauti į sąskaitą nereikia jokio patvirtinimo nei „Smart-ID“, nei mobiliuoju parašu ar kodų generatoriumi. Lėšoms gauti nereikia nurodyti ir specialaus trijų skaitmenų kodo (CVV).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų