Kovo 13-oji – pasaulinė inkstų diena

Šį ketvirtadienį – kovo 13 dieną – minima pasaulinė inkstų diena. Šios dienos iniciatoriai – Tarptautinė nefrologų asociacija ir Tarptautinė inkstų fondų federacija. Specialistai primena, kad lėtines inkstų ligas galima diagnozuoti atlikus paprastus ir nebrangius tyrimus. Laiku nustačius sutrikimus, galima sustabdyti ligos progresavimą arba netgi visiškai išgydyti ligonį.

Mažiausiai 8 proc. (40 milijonų) Europos gyventojų turi tam tikro laipsnio lėtinę inkstų ligą. Tokių pacientų skaičius kasmet didėja ir, jei tai tęsis toliau, per kitą dešimtmetį lėtinėmis inkstų ligomis sergančių žmonių bus dvigubai daugiau. Ar galima tam užkirsti kelią? Ką galima padaryti, kad išsaugotume sveikus inkstus iki pat senatvės? Juk inkstai sensta kartu su mumis.
Ar žinote, koks puikus organas yra jūsų inkstai?

Inkstai – tai organizmo „sanitarai“. Jie išvalo kraują, pašalina kenksmingas  medžiagas ir skysčių perteklių  iš organizmo, išskiria hormonus, kurie padeda palaikyti normalų kraujospūdį, dalyvauja raudonųjų kraujo ląstelių gamyboje. Taip inkstai užtikrina vidinę organizmo pusiausvyrą.

Kas atsitinka, kai inkstai pažeidžiami?

Žmonės dažnai pamiršta, kad reikia rūpintis ne tik širdimi, bet ir inkstais. Jei sutriks inkstų darbas, bus sunkiau dirbti ir širdžiai. Kai inkstai nepajėgia pašalinti skysčių pertekliaus iš organizmo, apkraunama širdis, nes jai reikia pumpuoti didesnį kraujo kiekį – taip širdis greičiau pavargsta, didėja arterinis kraujospūdis. Dėl besikaupiančių skysčių organizme pradeda tinti kojos, paburksta paakiai, veidas. O nepašalinus kenksmingų medžiagų (šlapalo, kreatinino ir kt.) – atsiranda šleikštulys, pykinimas, vėmimas, silpnumas, vargina viso kūno niežulys, miego sutrikimai. Dieną jaučiatės mieguisti, o naktį kankina nemiga.

Kodėl sunku anksti diagnozuoti lėtinę inkstų ligą?

Inkstų funkcijos nepakankamumas iš pradžių yra nepastebimas, nesukelia jokių simptomų ir lėtai progresuoja, todėl šią ligą anksti diagnozuoti yra sudėtinga.

Kokie simptomai leidžia įtarti lėtinę inkstų ligą?

Progresuojant inkstų funkcijos nepakankamumui, pradeda ryškėti pirmieji ligos simptomai, kurių sunkumas priklauso nuo inkstų funkcijos nepakankamumo laipsnio. Esant lengvam inkstų funkcijos nepakankamumui, ligoniai dažniausiai neturi jokių skundų arba skundžiasi tik nuovargiu ir silpnumu. Esant toli pažengusiam lėtiniam inkstų funkcijos nepakankamumui, atsiranda apetito stoka, virškinimo sutrikimai (šleikštulys, pykinimas, vėmimas), dėmesio koncentracijos sutrikimai, kojų tinimai. Šiems ligoniams būdinga mažakraujystė. Mažakraujystės simptomai: greitas nuovargis, galvos svaigimas, dusulys, krūtinės angina (esant širdies kraujagyslių ligai).

Kuo vėliau diagnozuojamas inkstų nepakankamumas, tuo blogesnė jo prognozė. Esant visiškam inkstų funkcijos nepakankamumui,  atliekamos dializės arba inkstų transplantacija. Šiuo metu daugiau nei 250 000 pacientų Europoje yra dializuojami ar turi transplantuotą inkstą.

Kas turi didesnę riziką sirgti lėtinėmis inkstų ligomis?

Jeigu Jūsų arterinis kraujospūdis padidėjęs, sergate cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis, jeigu Jūsų šeimoje yra sergančių inkstų ligomis, turite antsvorio, rūkote arba jei Jums daugiau nei 50 metų – tuomet turite padidėjusią riziką sirgti lėtinėmis inkstų ligomis.

Kokius tyrimus reiktų atlikti įtariant inkstų funkcijos sutrikimą?

Jeigu turite nors vieną iš aukščiau išvardintų rizikos veiksnių, Jums reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją  ir atlikti keletą paprastų tyrimų: biocheminį kraujo ir  šlapimo tyrimus. Kraujyje tiriamas kreatininas, šlapalas, gliukozė (dėl galimo cukrinio diabeto), kalis, o šlapime – baltymas, kraujo kūneliai. Pagal gautus tyrimo rezultatus galima apskaičiuoti glomerulų filtracijos greitį, kuris tiksliausiai atspindi inkstų funkciją (tai atlieka Jūsų gydytojas).

Kaip dažnai reikėtų atlikti šiuos tyrimus?\

Bent vieną kartą per metus.

Kas kenkia Jūsų inkstams?

• Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas
• Nepakankamas skysčių vartojimas
• Gausus vaistų vartojimas (pvz., citramono, diklofenako, ibuprofeno)
• Per didelis valgomosios druskos vartojimas
• Dažni peršalimai
• Negydomi infekcijos židiniai
• Blogai gydomos lėtinės ligos (pvz., cukrinis diabetas, lėtinis hepatitas)
• Rūkymas

Kaip reikėtų rūpintis savo inkstais?

• Būkite fiziškai aktyvūs.
• Rūpinkitės, kad cukraus kiekis Jūsų kraujyje būtų normalus. Ypač tai svarbu, jei sergate cukriniu diabetu: gliukozės kiekis kapiliariniame kraujyje nevalgius turėtų būti  iki 7,0 mmol/l, o po valgio praėjus 2 val. – iki 8,5mmol/l.
• Jūsų arterinis kraujospūdis turi būti normalus – palaikykite jį iki 140/90 mmHg ribos.
• Mažinkite vartojamos druskos ir baltymų kiekį maiste.
• Gerkite pakankamai skysčių. Per parą reikia išgerti 1,5–2 l skysčių.
• Meskite rūkyti.
• Jei turite antsvorio, mažinkite svorį.
• Venkite inkstus toksiškai veikiančių medikamentų, mažinkite vaistų, išsiskiriančių per inkstus, dozes. Jiems priklauso ir plačiai paplitę nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, diklofenakas). Visus vaistus vartokite tik pagal gydytojo rekomendacijas.
• Stenkitės neperšalti, stiprinkite savo organizmo atsparumą.                               

Rūpintis savo inkstais – paprasta!