Ekonomikos nuosmukio antirekordas visoje ES atiteko Lietuvai. Iki šiol guodėmės, kad kaimynės Latvijos ekonomika smuko greičiau. Naujausi duomenys parodė, kad mūsų ekonomika smuko beveik 3 proc. punktais daugiau.

Vakar Latvijos statistikos departamentas paskelbė, kad šių metų antrą ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėjo 19,6 proc. Lietuvos ekonomika per atitinkamą laikotarpį smuko 22,4 proc. Tiesa, per šių metų pirmą ketvirtį Latvijos BVP smuko daugiau negu Lietuvos – atitinkamai 18 ir 13,3 proc.

Premjeras Andrius Kubilius ne kartą yra kalbėjęs, kad jeigu Vyriausybė nebūtų ėmusis įvairių biudžeto karpymo, mokesčių didinimo ir verslo skatinimo priemonių, pas mus padėtis galėtų būti blogesnė negu Latvijoje. Atrodo, kad ekonomikai šios priemonės nė motais – veiklą stabdančios ir bankrutuojančios šalies įmonės ją gramzdina vis giliau.

Įdomu tai, kad Latvijai buvo prognozuojamas kiek didesnis nuosmukis, tačiau realiai jis pasirodė esąs mažesnis. Kaimynai gali lengviau atsikvėpti – dar labiau susiveržti diržų jiems greičiausiai nebereikės.

"Nors skaičius (BVP rodiklis – red. past.) gana blogas, kita vertus, nebereikės imtis papildomų taupymo priemonių nei tos, kurios jau suplanuotos, kad būtų įvykdytas biudžeto deficito kriterijus, dėl kurių susitarta su ES ir Tarptautiniu valiutos fondu", – apie Latvijos padėtį naujienų agentūrai "Bloomberg" kalbėjo "Danske Bank" ekonomistas Larsas Christensenas.

Siekiant sumažinti biudžeto deficitą, Latvijoje buvo apkarpyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, pensijos, padidinti mokesčiai. Šių priemonių valstybė ėmėsi po to, kai praėjusių metų pabaigoje paprašė tarptautinės pagalbos. ES ir Tarptautinio valiutos fondas Latvijai iš viso ketina suteikti 7,5 mlrd. eurų vertės paskolą.

Lietuvos BVP per pastarąjį ketvirtį smuko daugiau, negu prognozuota. Vadinasi, dabartinės priemonės neduoda reikiamo efekto arba nuosmukis yra kur kas didesnis, negu manyta anksčiau. Vadinasi, Vyriausybei ir toliau reikės sukti galvą, iš kur prasimanyti pinigų į biudžetą ir kaip prikelti merdintį verslą.

Šią savaitę antro metų ketvirčio ekonomikos rodiklius turėtų skelbti ir Estija. Šioje šalyje laukiama kiek mažesnio BVP nuosmukio negu Lietuvoje ar Latvijoje. Estijos finansų ministerija prognozuoja 16–18 proc. sieksiantį BVP nuosmukį.

Vos prieš keletą metų Lietuva, Latvija ir Estija buvo vadintos Baltijos tigrais, šiuo metu jų ekonomikos nuosmukis yra didžiausias iš 27 ES šalių.

Lietuvos ir Latvijos skolos

Kad padengtų biudžeto deficitą, tiek Latvija, tiek Lietuva intensyviai skolinasi. Tiesa, Latvijai paskolas teikia ES ir Tarptautinis valiutos fondas, kurie šaliai kelia griežtus reikalavimus dėl biudžeto išlaidų karpymo. Lietuva kol kas skolinasi iš privačių kreditorių. Nors mūsų šalies Vyriausybė biudžetą karpyti gali niekieno neprižiūrima, skolintis jai kainuoja maždaug penkis kartus brangiau negu Latvijos vyriausybei.

Pavyzdžiui, Latvijai suteiktos TVF paskolos dydis siekia 600 mln. eurų, už ją reikia mokėti 2,23 proc. metinių palūkanų. Už birželį išplatintą penkerių metų 500 mln. eurų dydžio obligacijų emisiją eurais Lietuva turės mokėti net 9,375 proc. metinių palūkanų.