Vis daugiau Lietuvos senjorų savo santaupas nusprendžia laikyti ne kojinėje, o banko sąskaitoje. Daugiau jų ryžtasi ir perprasti atsiskaitymo moderniomis priemonėmis niuansus, t. y. naudotis kortelėmis.

Lenkia estai ir latviai

Bendrovės TNS praėjusiais metais atlikto tyrimo duomenimis, mokėjimo kortelėmis bent kartą per pusmetį naudojosi daugiau nei pusė, 61 proc., visų 60–74 metų šalies gyventojų.

Tačiau, kaip pastebi Lietuvoje veikiančių bankų atstovai, net ir perpratę atsiskaitymo technologijas, pagyvenę žmonės naudotis kortelėmis neskuba. Mokėjimo kortelę senjorai dažniausiai naudoja kartą kitą per mėnesį, iš bankomato ar banko skyriuje išsiimdami pensiją, ir tik maždaug kas penktas bent kartą ją panaudoja atsiskaitydamas už pirkinius.

Lygindami trijų Baltijos šalių duomenis, bankų atstovai taip pat sako pastebintys, kad Lietuvos pensininkus pagal mokėjimo kortelių naudojimą lenkia bendraamžiai Estijoje ir Latvijoje.

Bankai skaičiuoja, kad vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai banko kortele apmoka iki 10 proc. mėnesio išlaidų. Estijoje pagyvenę žmonės kortele apmoka beveik 40 proc. visų savo mėnesio išlaidų, Latvijoje – 20 proc.

Reikia pagalbos ir laiko

Maždaug 47 tūkst. pensininkų Lietuvoje vienijančios sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos pirmininkas Povilas Butkus mano, kad naudotis turima mokėjimo kortele vyresnio amžiaus žmonės vengia dėl įgūdžių stokos. O jiems susiformuoti reikia ne tik laiko, bet ir pagalbos iš šono.

„Mūsų žmonės iš principo yra teigiamai nusiteikę, domisi naujovėmis, tačiau jiems reikalinga pagalba praktiškai pademonstruojant šiuolaikinių technologijų galimybes. Problema ta, kad vyresnio amžiaus žmonių kompiuterinio raštingumo lygis vis dar neaukštas. Dabar situacija gerėja ir tam tikra pažanga juntama, tačiau tai negreitas procesas – įpročiams susiformuoti reikia laiko“, – pabrėžė P.Butkus.

Jis pripažįsta, kad pensinio amžiaus gyventojų švietimą reikia palaikyti ir skatinti. Prie šios veiklos aktyviai prisideda ir patys „Bočiai“, savo nariams, kurių amžiaus vidurkis – 68-eri, organizuojantys užsiėmimus ir konsultacijas kompiuterinio raštingumo, technologijų naudojimo atsiskaitant klausimais.

„Organizuojant tokius mokymus vienas svarbiausių dalykų – dėmesys pokyčiams pagyvenusių žmonių finansinėje veikloje. Praktinio pobūdžio užsiėmimai ir konsultacijos labai reikalingi, jie duoda apčiuopiamų rezultatų. Žmonės pramoksta savarankiškai naudotis naujosiomis technologijomis ir jų nebijoti“, – tvirtino senjorų organizacijos atstovas.

Koją kiša baimė

Pati aktyviai tiek mokėjimo kortelėmis, tiek elektronine bankininkyste besinaudojanti Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makarevičienė taip pat pripažįsta, kad ne visiems vyresnio amžiaus žmonėms pavyksta iš karto perprasti šiuolaikines atsiskaitymo technologijas.

„Paprasčiausiai nėra įgūdžių, nesusigaudo, kaip naudotis bankomatais ar elektroniniais kortelių skaitytuvais, o išmokę pamiršta. Ir jie labai bijo, kad tų pinigėlių gali neišsiimti, kad jie gali prapulti. Parduotuvėse taip pat nemoka kortelėmis, nes nepasitiki. Dėl to ir kyla problemų, būna visokių kuriozų“, – teigė G.Makarevičienė.

„Pati kortelėmis naudojuosi dažnai. Ir, man atrodo, tai labai patogus dalykas. Bet su šiuolaikinėmis technologijomis ne visi senjorai sugeba sutarti“, – sakė G.Makarevičienė, kuriai retkarčiais tenka pačiai patarti atsiskaitymo technologijas bandantiems perprasti senjorams.

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija vienija beveik 38 tūkst. narių, kurių vidutinis amžius yra 65–70 metų.

Barjerą peržengė penktadalis

Bankų atstovai visgi atkreipia dėmesį, kad nors vyresnio amžiaus šalies gyventojai mokėjimo kortelėmis naudojasi ne taip aktyviai kaip jaunimas ar dirbantys asmenys, vis didesnė dalis senjorų sąmoningai peržengia šį technologinį barjerą ir kortelę ima naudoti atsiskaitydami už pirkinius.

„Kortelę atsiskaitant naudojančių senjorų yra gerokai mažiau nei jaunesnės kartos gyventojų. Tačiau ir jų piniginėse grynuosius vis dažniau keičia mokėjimo kortelė. Trečdalis vyresnio amžiaus mūsų klientų, turinčių korteles, naudoja jas ne tik bankomatuose, bet ir atsiskaitydami prekybos bei paslaugų vietose. Tų senjorų, kurie parduotuvėje prie kasos ištiesia ne saują grynųjų, o mokėjimo kortelę, skaičius kasmet auga“, – apie besiformuojančius vyresnės kartos žmonių atsiskaitymo įpročius kalbėjo „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Pasak O.Žvirzdinės, palyginti su 2011 m., mokėjimo kortelę atsiskaityti už prekes ir paslaugas naudojančių senjorų būrys per metus padidėjo daugiau nei 20 proc.

„Vyresni žmonės atsargesni ir linkę finansinius sprendimus gerai apgalvoti, todėl jie nepuola strimgalviais paskui kiekvieną naujovę. Gal todėl pirmas žingsnis jiems kiek sunkesnis nei jaunimui. Tačiau pradėję naudotis mokėjimo kortele jie tai daro taip pat sėkmingai ir aktyviai, kaip ir jaunesnės kartos atstovai, – maždaug trečdalį išlaidų jie apmoka naudodamiesi kortele.“

Vyresni moko vyresnius

Pasak O.Žvirzdinės, išmokti naudotis kortele senjorams nemažai padeda ir pačių bankų šviečiamosios iniciatyvos.

„Vien mūsų banko inicijuotos Senjorų finansų akademijos mokymuose per dvejus metus apsilankė beveik 15 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių. Mokymuose senjorams paprastai paaiškinama ir parodoma, kaip naudotis kortele, bankomatu, kaip prisijungti prie interneto banko. Visi projekte dirbantys konsultantai yra vyresni žmonės, kurių amžiaus vidurkis – apie 60 metų“, – pasakojo „Swedbank“ atstovė.

Daugėja kortelių naudotojų

Tai, kad daugėja visų rūšių mokėjimo kortelių naudotojų, rodo ir Ūkio banko duomenys. Per praėjusius metus, palyginti su 2011-aisiais, operacijų mokėjimo kortelėmis skaičius išaugo daugiau nei penktadaliu. Mokėjimo kortelių apyvarta taip pat smarkiai padidėjo – 2012 m., palyginti su 2011-aisiais, ji išaugo 23,7 proc. ir buvo 675 mln. litų. Bankas per 2012 m. išdavė 6,6 proc. daugiau mokėjimo kortelių nei 2011-aisiais – praėjusių metų gale mokėjimo kortelių skaičius viršijo 99,3 tūkst. Iš visų mokėjimo kortelių populiarumu išsiskyrė debeto kortelės – atsiskaitymo už prekes ir paslaugas debeto kortelėmis apyvarta pernai, palyginti su 2011 m., išaugo net 38,6 proc. ir siekė 102,2 mln. litų. Operacijų šiomis kortelėmis skaičiaus augimas per šį laikotarpį irgi buvo didelis – 27,8 proc.