Draudimas pirmiausia reikalingas nuo netikėtos žalos apsisaugoti. Tačiau Lietuvoje dar apstu atvejų, kai draudikams tenka imtis detektyvų darbo ir aiškintis, ar įvykis nebuvo surežisuotas. Daugiausia sukčiauti linkę vairuotojai.

Vargšai vežėjai

„Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai krovinių savininkams parodomi negaliojantys krovinių draudimo, CMR, polisai: jie arba klastojami, arba už juos nesumokama“, – dienraštį informavo Dainius Bivainis, draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas. Todėl krovinių savininkai raginami tikrinti, ar vežėjai iš tikrųjų turi galiojantį draudimo polisą.

Atsakomybės už krovinį draudimas apsaugo vežėją it krovinio savininką, jeigu vežėjas sugadina ar praranda krovinį. Paprastai tokio draudimo iš vežėjo reikalauja krovinio savininkas ar ekspeditorius.

„Pastaruosius dvejus metus situacija gerėjo, suklastotų ar neapmokėtų CMR draudimo polisų pasitaikydavo vis mažiau, tačiau per pastaruosius tris mėnesius situacija vėl grįžo į 2009 m. lygį“, – teigė D.Bivainis.

Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ atstovas atkreipė dėmesį, kad taip sukčiauti ryžtasi trumpai veiklą vykdančios įmonės, turinčios finansinių sunkumų ir savo paslaugas siūlančios žemesnėmis kainomis nei paslaugos savikaina.

Vairuotojai – režisieriai

Draudikai perspėja apie susidariusią situaciją krovinių draudimo srityje, tačiau sako, kad sukčiavimo atvejų daugėja ir kitur. Jų daugiausia pasitaiko transporto priemonių draudimo srityje.

Mindaugas Balinskas, draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Masinių žalų skyriaus vadovo pavaduotojas, išskiria du sukčiavimo būdus. „Tai vairuotojai, kurie važinėja be privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo ir po įvykio, kurio kaltininkais būna, tariasi su nukentėjusiuoju, apdraudžia transporto priemonę ir pakeičia eismo įvykio laiką. Ir asmenys, kurie imituodami ar specialiai sukeldami eismo įvykius siekia gauti draudimo išmokas“, – sakė M.Balinskas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad žmonės turėtų žinoti, jog nukentėję eismo įvykyje jie gaus išmoką, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas apsidraudęs. Jei vairuotojas apsidraudęs, nuostolius nukentėjusiems atlygins jo draudikas, jei ne – LR transporto priemonių draudikų biuras.

„Stebėtina, kad šiose situacijose pasireiškia savotiškas vairuotojų solidarumas – nukentėjusio automobilio vairuotojas sutinka palaukti. Tačiau būtina žinoti, kad taip jis tampa sukčiavimo bendrininku ir prisiima atsakomybę už padarinius“, – pabrėžė M.Balinskas.

Bukumo irgi netrūksta

Avarijų imitavimas ar įvykio dokumentų klastojimo schemos draudikų jau yra gerai perprastos ir sukčius pagauti už rankos esą nesunku.

„Sukčiavimo schemos panašios. Žinoma, pasitaiko ir itin profesionalių sukčiavimo būdų, tačiau dažniausi yra vienkartinių nepatyrusių vairuotojų bandymai neteisėtai gauti draudimo išmoką. Neretai tarp jų būna ir kurioziškų“, – sakė Audrius Pilčicas, draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius.

Pasak jo, viena kurioziškų situacijų, kai mėginta pasipelnyti, buvo, kai apie automobilio vagystę policijai ir draudikams pranešęs klientas vėliau jį nuvežė į automobilių sąvartyną, o pridavimo dokumentuose nurodė savo vardą, pavardę ir pridavimą patvirtino parašu. Pats didžiausias bandymas pasipelnyti bendrovėje „Ergo Lietuva“ buvo, kai vairuotojas sudegino savo visureigį. Patirta žala siekė 250 tūkst. litų.

Teigiama, kad anksčiau buvo pastebima ryški tendencija, kai sukčiavimo atvejų daugiau pasitaikydavo miestuose, tačiau dabar, vertinant draudimo sutarčių ir fiktyvių įvykių skaičiaus santykį, miestuose ir kaimuose bandymų neteisėtai gauti draudimo išmoką skaičius supanašėjo. „Pastebime, kad sukčiauti dažniausiai ryžtasi jaunesni vairuotojai. Didžiosios dalies fiktyvių įvykių iniciatoriais tampa 18–35 metų vairuotojai“, – sukčiaus portretą piešė A.Pilčickas.

Draudikų biuro statistika

LR transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, 3 proc. visų eismo įvykių sukelia vairuotojai, neturintys TPVCA draudimo. Be jokios abejonės, nesidraudžiantys vairuotojai labai rizikuoja savo finansinėmis lėšomis, juk išmoką, kurią nukentėjusiems išmokės draudikų biuras, kaltininkas turės grąžinti. 2011 m. vidutinė TPVCA draudimo išmoka sudarė 3388 litus, tačiau, priklausomai nuo įvykio sunkumo, ypač jei per jį sužalojama ar žūsta žmonių, nuostolių sumos gali išaugti dešimtis kartų, o kaltininkui teks mokėti visą gyvenimą.