Naujos šiluminės elektrinės statybų projektas Kaune įgauna pagreitį – netrukus paaiškės, kas laimėjo elektrinės statybos techninio konsultanto konkursą.

Investuoti daugiau negu milijardą litų į naują elektrinę yra numatęs Rusijos dujų koncernas "Gazprom", valdantis miestui šilumą gaminančią Kauno termofikacijos elektrinę (KTE). Naujoji elektrinė gamins šilumą miestui ir elektros energiją visos Lietuvos reikmėms.

Pastaruoju metu Kauno politikams ir visuomenei kilo abejonių, kodėl naująją elektrinę statys ne KTE, o įsteigta nauja bendrovė Kauno elektrinė. Ar būsimoji elektrinė garantuos patikimą šilumos tiekimą miestui, ar nekils kainos gyventojams?

Apie tai – pokalbis su Kauno elektrinės generaliniu direktoriumi ir dabar miestui šilumą gaminančios KTE valdybos nariu Rimandu Stoniu.

– Kaip jūs, dujų importo bendrovės "Dujotekana" vadovas, atsiradote šiame projekte ir kodėl jį įgyvendina jūsų valdoma įmonė Kauno elektrinė, o ne "Gazprom" ar KTE?

– 2003-iaisiais, kai Kauno miesto savivaldybė pardavinėjo "Kauno energijai" priklausančią elektrinę, ši buvo parduota kaip turtas, o ne kaip akcinė bendrovė. Turtą įsigijo konsorciumas, kuris įkūrė KTE. Konsorciumo sutartyje aiškiai buvo įvardyta, kad elektrinę perka ne tik "Gazprom", bet ir "Dujotekana". Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad šioje elektrinėje 51 proc. turės "Gazprom", 49 proc. – kiti konsorciumo dalyviai. Pagal sutartį su "Gazprom" per metus turėjome išsipirkti tuos 49 proc.

Taigi abu akcininkai turėjo tapti investuotojais atnaujinant elektrinę, bet po atliktų ekonominių studijų tapo aišku, kad nėra prasmės rekonstruoti senąją elektrinę, reikia statyti naują. Todėl nuspręsta, kad nėra reikalo išpirkti 49 proc. senosios elektrinės dalies, o išlaikant proporciją (51 proc. – "Gazprom" antrinės įmonės, o 49 proc. – "Dujotekanos") statyti naują elektrinę. Todėl tam buvo įkurta nauja įmonė – Kauno elektrinė. Joje akcijų dalį turės ne tik "Gazprom" valdoma KTE, bet ir vienas Vakarų investuotojas, su kuriuo baigiama derinti akcininkų sutartis. Beje, tai nebus mano įmonė, kaip kai kas dabar bando aiškinti.

– KTE dar neinvestavo sutartyje su savivaldybės valdoma "Kauno energija" numatytų pinigų į elektrinės plėtrą, o dabar jau kalbate apie milijardinę investiciją į naują elektrinę. Ar tai nėra bandymas išvengti įsipareigojimų?

– Pagal investicijų sutartį, sudarytą tarp "Kauno energijos" ir KTE, pastaroji šiek tiek atsilieka nuo patvirtinto grafiko. Jokiu būdu negalima kalbėti, kad investuojama nebuvo. Investuota nuo pirmų metų, kai tik buvo įsigyta elektrinė. Pagal pakoreguotą investicijų sutartį 162 mln. turėjo būti investuota iki 2009 m. sausio, o likusi suma (238 mln. litų) – iki 2018 m. Taip, mes atsiliekame nuo grafiko, bet ilgai svarstę ir derinę su savivaldybe, meru ir "Kauno energija", pasirinkome triskart didesnių investicijų į Kauną projektą.

Naujoje elektrinėje bus gaminama ir elektra, ir šiluma. Kuo daugiau elektros gaminsime ir parduosime, tuo labiau mažės šilumos gamybos išlaidos. Jeigu mūsų kolegos "Kauno energijoje" sugebės racionaliai šilumą tiekti ir paskirstyti, ji vartotojams pigs.

– Kam apskritai reikalinga nauja elektrinė, jei gana patikimai dirba dabartinė?

– Kauną šildanti KTE tiekia iki 95 proc. viso šilumos poreikio integruotam miesto šilumos tinklui. Tai kone vienintelis šilumos gamybos miestui šaltinis, bet elektrinės įrenginiams – jau 34 metai. Dvi rusiškos turbinos, gaminančios elektrą ir šilumą, pagal savo amžių dar gana gerai dirba. Tačiau pagal techninius parametrus esant dabartinei padėčiai, kai dujos labai brangios, jos mažai efektyvios, nepatikimos.

Todėl 2003 m., kai buvo pasirašoma elektrinės pardavimo sutartis, buvo svarstoma, kokių investicinių projektų turėtų imtis konsorciumas, steigiantis KTE. Galimybių studijoje apsvarstėme 17 variantų. Atlikus skaičiavimus, rizikos veiksnių vertinimą paaiškėjo, kad optimalus variantas – statyti visiškai naują elektrinę, gaminančią šilumą ir elektrą.

Specialistų vertinimu, 2013 m. pradžioje naujoji elektrinė pradės savo veiklą. Netrukus paskelbsime, kas laimėjo naujos elektrinės statybos techninio konsultanto konkursą.

– Pasaulio rinkose pinga nafta, paskui ją žemyn ritasi ir gamtinių dujų kainos. Ar KTE mažins šilumos gamybos kainą?

– Kadangi dujos tikrai pinga, peržiūrime savo kainą ir manome, kad nuo balandžio 1 d. miestui siūlysime sumažinti kainą 2 centais už kilovatvalandę. Sumažinta kaina bus ir spalį, kai prasidės naujas šildymo sezonas.

– Pastaruoju metu vis daugiau kalbama, kad miesto šilumos tinklai, t. y. "Kauno energija", dirba neefektyviai ir gali būti perduoti į privačias rankas. Ar jūs nesitaikote perimti ir "Kauno energijos"?

– Kieno rankose atsidurs tinklai, yra miesto savivaldybės reikalas, į kurį mes nesikišame. Kaip savivaldybė nuspręs, – tinklus ir gamybą atiduoti į vienas rankas ar palikti atskirai, – taip ir bus. Nenorėčiau kritikuoti ir sakyti, geras ar blogas dabar šilumos ūkis Kaune, bet mums, kaip šilumos gamintojams, gaminantiems per 90 proc. šilumos Kaunui, svarbiau yra patikimi ir mokūs klientai.

– Pardavusi miesto elektrinę skolose skendėjusi "Kauno energija" gavo per 116 mln. litų, jai penkerius metus nedidėjo šilumos kaina, bet įmonei ir toliau sekasi nekaip, šilumos trasos iki šiol neatnaujintos. Kokias matote priežastis?

– Nenoriu kritikuoti ir sakyti, kad "Kauno energija" nepakankamai dėmesio skyrė trasų priežiūrai, remontui, renovacijai. Bet keistai atrodo, kad šilumos gamybos kaina Kaune yra pati mažiausia Lietuvoje (14,67 cento už kilovatvalandę), o perdavimo kaina – viena aukščiausių. Galutinė kaina miesto vartotojams taip pat yra viena didžiausių Lietuvoje, nors, pabrėžiu, šilumos gamyba Kaune pigesnė negu kituose miestuose.

Taigi yra ką veikti ir Kauno miesto valdžiai, kaip "Kauno energijos" šeimininkei, ir mums, kaip šilumos gamintojams. Jeigu planuojame investuoti milijardą į naujos elektrinės statybą, miestas turi galvoti, kaip investuoti į savo ūkio efektyvinimą, kad neatsitiktų taip, jog Kaunas turės pačią šiuolaikiškiausią elektrinę Lietuvoje, bet archajišką šilumos tiekimo ūkį.