Pastaruoju metu Kaune yra svarstomi įvairūs miesto aprūpinimo šiluma variantai. Vienas jų, visiškai sukritikuotas energetikos specialistų, verčia petys į petį dirbti amžinus politinius oponentus.

Opoziciją palaikė konservatoriai

Kauno miesto tarybos narys, aktyvus opozicijos atstovas ir buvęs meras Arvydas Garbaravičius ištraukė dar sovietmečiu brandintą ir numarintą idėją – į Kauną iš Elektrėnų nutiesti vamzdyną, kuriuo būtų tiekiama šiluma miestui šildyti. Jo nuomone, tai galima padaryti per metus.

Karštligiškai ieškodama alternatyvių šilumos tiekimo šaltinių, miesto valdžia jau irgi regi Kauną ir Elektrėnus jungiantį vamzdyną. Ši idėja taip pakerėjo Kauną valdančius konservatorius, kad meras Andrius Kupčinskas net vyko į Elektrėnus susitikti su jau į pensiją prieš kelias dienas pasitraukusiu Lietuvos elektrinės vadovu Pranu Noreika.

Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybėje vykusiame Miesto ūkio ir energetikos komiteto išplėstiniame posėdyje nutarta prašyti Lietuvos elektrinės pateikti išsamią studiją, kuri įvertintų galimybę Kaunui tiekti Lietuvos elektrinės perteklinę šilumą, kuria dabar šildomas ežeras.

Šilumą pirktų ir vartotojams tiektų bendrovė "Kauno energija", bet jos generalinis direktorius Rimantas Bakas iš nieko nėra gavęs galimybių studijos.

"Kol nėra pateikti detalūs techniniai ir ekonominiai skaičiavimai, mes negalime pareikšti savo nuomonės šiuo klausimu. "Kauno energija" remtų šį projektą tik tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad gyventojams šiluma būtų pigesnė", – atsargiai vertino šilumos tiekimo alternatyvą "Kauno energijos" vadovas.

ES galėtų dengti dalį išlaidų

Kodėl buvusiam ir dabartiniam Kauno merams parūpo šis projektas? Kas slepiasi už deklaruojamo noro ieškoti naujų būdų sumažinti kauniečių sąskaitas?

Kaip jau skelbta žiniasklaidoje, šiuo metu šilumos vamzdyną iš Elektrėnų į Vievį tiesia su buvusiu "Lietuvos energijos" vadovu Rymantu Juozaičiu susijusi bendrovė ENG.

Tikėtina, kad šiai bendrovei atitektų ir daug pelningesnis užsakymas – naujo vamzdyno tiesimas iki Kauno. Vieša paslaptis, kad energetikas R.Juozaitis ir vienas turtingiausių Kauno politikų A.Garbaravičius – seni bičiuliai.

Tačiau kokie Kauno konservatorių interesai šioje istorijoje? Atsakymo ilgai ieškoti nereikia – buvęs Lietuvos elektrinės vadovas P.Noreika mano, kad pusę reikiamos sumos (idėjos šalininkų manymu, įgyvendinti projektą kainuotų 400 mln. litų) būtų galima gauti iš ES fondų.

Prieštarauja elementariai aritmetikai

Tačiau energetikos specialistai tokias politikų ir verslininkų idėjas vadina prasilenkiančiomis su realybe.

Autoritetingas energetikos ekspertas akademikas Jurgis Vilemas mano, kad vamzdynus, kuriais būtų tiekiama šiluma, galima nutiesti ir 100 kilometrų, bet svarbiausia yra ekonominis pagrindimas.

"Elementari aritmetika – Vilniuje ir Kaune stovi panašios elektrinės, kaip ir Elektrėnuose. Jeigu vienas šių miestų neturėtų elektrinės, galima būtų skaičiuoti, kas labiau apsimoka – ar tiesti vamzdyną, ar statyti naują elektrinę. Juk planuojamas vamzdynas būtų jungiamas ne prie naujai statomo bloko, bet prie senųjų Lietuvos elektrinės blokų, kurie dar senesni negu esamos Kauno termofikacijos elektrinės. Vamzdyną reiktų tiesti pirmyn ir atgal – iš viso 120 kilometrų. Norint įgyvendinti šį projektą reikėtų ne tik nutiesti vamzdyną, bet ir pertvarkyti dabartinę Lietuvos elektrinę – rekonstruoti turbinas, pastatyti naujus šilumokaičius, įrengti naujus valymo įrenginius", – vardijo papildomas išlaidas akademikas J.Vilemas.

Jo teigimu, vamzdyno pažeidžiamumas yra didesnis negu elektrinės. Juk vamzdis gali ir trūkti, be to, ir apsaugoti nuo chuliganų ar net teroristų yra kur kas sunkiau.

Pasak akademiko, šiuo metu Kaune netrūksta šilumos galios. 2016 m. ES įves naujus reikalavimus dėl dūmų kontrolės. Dabartinė elektrinė negalės tenkinti šių reikalavimų. J.Vilemas mano, kad geriau statyti naują elektrinę negu rekonstruoti senąją. Ryga jau pastatė vieną, dabar stato dar vieną. Tokia elektrinė pastatyta jau ir Lietuvoje – Panevėžyje.

"Apibendrindamas noriu pasakyti, kad vamzdyno tiesimo į Kauną projektas prieštarauja penkių pirštų aritmetikai. Yra ginami kažkokie interesai. Matyt, reikia kelti klausimą politikams – kodėl norima likviduoti Kauno elektrinę?" – retoriškai klausė akademikas J.Vilemas.

Pagrindinė problema – atstumas

Nepriklausomas energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas mano, kad pagrindine problema įgyvendinant šį projektą taps didelis atstumas, kuriuo būtų perduodama šiluma.

"Pati idėja verta dėmesio. Anksčiau pats esu siūlęs panašių idėjų. 50 kilometrų šilumos perdavimas yra riba. Danijoje bandyta tokį projektą daryti. Vamzdynas turėtų būti su grįžtamuoju ryšiu, nes privalo būti uždaras ciklas. Vanduo būtų papildomas specialiais priedais, mažinančiais vandens klampumą. Taip pat reiktų tarpinių siurblinių. Vamzdžių skersmuo siektų apie vieną metrą. Šilumos nuostoliai būtų 7–8 proc., bet dėl didelio atstumo gali pasiekti ir 15 proc.", – aiškino R.Zabarauskas.

Ekspertui nerimą kelia ir kitas klausimas – kiek Lietuvos elektrinė būtų konkurencinga. Pastačius vamzdyną ji turėtų dirbti visu pajėgumu, o pagrindinio jos produkto – elektros – kaina turėtų būti mažesnė negu konkurentų.

"Sutrikus šilumos perdavimui į Kauną žiemą, miestas liktų egzistuoti išgyvenimo režimu. Aišku, jeigu ne šaltos dienos, išgyventų, bet svarstant šį projektą reikia mąstyti ir apie rezervines katilines", – dėl galimų išbandymų įspėjo kauniečius ekspertas R.Zabarauskas.

Galutinis vertinimas – per brangu

Tiesti trasą svarstyta dar sovietiniais metais, kai buvo manyta, kad mazutas ilgą laiką bus svarbiausias kuras. Bet ir tuomet skaičiavimai rodė, kad tai – nepasiteisinanti idėja.

Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Anzelmas Bačauskas prisidėjo skaičiuojant panašaus projekto ekonominį pagrindimą.

"Praėjusį tūkstantmetį buvo svarstoma, ar galima techniškai įgyvendinti panašų dalyką. 1996 ar 1997 m. skaičiavome, ar verta statyti vamzdyną iš Elektrėnų į Vilnių. Tyrimai parodė, kad tai per brangu. Kaunas juk nėra arčiau. Aišku, Lietuvos elektrinė galėtų pagaminti Kauno miestui reikiamą kiekį šilumos, bet reiktų ir pačią elektrinę pertvarkyti. Mano nuomone, pigiau naują katilinę pastatyti negu vamzdyną nutiesti. Galutinis vertinimas, kaip anksčiau taip ir dabar, – įgyvendinti šią idėją yra per brangu", – teigė mokslininkas.

Pasak A.Bačausko, rinkos sąlygomis beveik nėra išlaidų ir galutinės kainos sąsajų. Šilumos kaina būtų tokia, kiek vartotojas sutinka mokėti. Pavyzdžiui, islandai turi nutiesę vamzdį apie 50 kilometrų nuo geizerio ir juo tiekia šilumą.

"Tikėtis, kad šiluma atpigs, yra katino svajonės. Geras daiktas pigiai nekainuoja. Galima tik bandyti pasiguosti, kad šiluma atpigs. Norint ką nors daryti, reikia remtis skaičiais, o ne emocijomis", – sakė KTU docentas A.Bačauskas.