Smulkieji ir vidutiniai verslininkai mokėjimo kortelių skaitytuvus diegia veikiau iš pagarbos savo klientams nei dėl finansinės naudos. Suteikdami klientams galimybę atsiskaityti ne grynaisiais apyvartos jie smarkiai nepadidina.

Susidomėjimas auga

Teigiama, kad mokėjimo kortelės šalies gyventojams vis dar yra greičiau priemonė išsigryninti pinigus nei atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Tačiau auganti mokėjimo kortelių skaitytuvų paklausa rodo, kad gyventojams galimybė atsiskaityti ne grynaisiais pinigais – svarbi. Dėl šios priežasties kortelių skaitytuvus vis aktyviau diegia net smulkieji ir vidutiniai šalies verslininkai.

Banko „Swedbank“ duomenimis, per tris šių metų ketvirčius mokėjimo kortelių skaitytuvus įsigijo 177 pagal verslo liudijimus dirbantys smulkieji verslininkai, ir tai yra keturis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per tris šių metų ketvirčius dėl galimybės leisti klientams atsiskaityti mokėjimo kortele Vilniaus apskrityje kreipėsi 90, Klaipėdos – 23, Kauno apskrityje – 15 su verslo liudijimais dirbančių smulkiųjų verslininkų.

„Ūkio banko“ Mokėjimo kortelių departamento direktorės Jūratės Kajackienės teigimu, per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įvairioms prekybos ir paslaugų įmonėms įdiegtų mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius išaugo 70 proc. Tikimasi, kad jų skaičius toliau didės kylant mažmeninei prekybai.

Tačiau DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas išskirtinės mokėjimo kortelių skaitytuvų paklausos nepastebėjo – esą jų šiemet įdiegta tik šiek tiek daugiau nei praėjusiais metais.

Atsižvelgia į klientų patogumą

A.Vilkancas sakė negalįs atsakyti, ar smulkieji verslininkai baiminasi skaitytuvų sąnaudų. Tačiau jis įsitikinęs, kad sprendimą suteikti galimybę atsiskaityti ne grynaisiais jie paremia matematiniais skaičiavimais ir verslo logika: „Kreipdamiesi dėl skaitytuvų verslininkai apskaičiuoja, kokios gali būti sąnaudos ir ar tai daryti verta, ar papildomas kortele norinčių atsiskaityti žmonių srautas kompensuoja sąnaudas.“

Pasak „Swedbank“ Finansavimo ir lėšų valdymo departamento direktoriaus Dainiaus Vilčinsko, galimybė mokėti kortele tampa prieinamesnė ir dėl technologijų tobulėjimo, ir dėl mažėjančių paslaugos įkainių. Anot jo, 93 proc. šiais metais įmonių įsigytų mokėjimo kortelių skaitytuvų naudoja interneto ryšį, o tai leidžia sumažinti ryšio išlaidas.

Vis dėlto prancūziškos kepyklos „Boulangerie“ direktorius Emilis Sinkevičius pripažino, kad mokėjimo kortelių skaitytuvo sąnaudos nemažos. Anot jo, kepyklėlės pajamos balansuoja ties nuliu, taigi mokėjimo kortelių skaitytuvą buvo nuspręsta įdiegti tik dėl esamų klientų patogumo. Keturiolika metų veikianti kepyklėlė galimybę atsiskaityti mokėjimo kortelėmis savo klientams suteikė maždaug prieš pusantrų metų.

E.Sinkevičius patikino, kad galimybė atsiskaityti ne grynaisiais didesnio klientų srauto nepritraukė. Taigi dėl šios paslaugos apyvarta neišaugo taip, kad kompensuotų sąnaudas. „Tik vienas kitas, galbūt kas šimtasis, klientas pasidžiaugia, kad nereikia eiti iki bankomato. Visi supranta, kad bandelė ir kava kainuoja nedaug ir tokią sumą reikia turėti grynaisiais“, – sakė jis ir pridūrė, kad kortele atsiskaito vos apie 3 proc. klientų. Anot pašnekovo, ne grynaisiais paprastai susimoka užsienio įmonėse dirbantys žmonės, kuriose formuojama samprata kuo dažniau atsiskaityti ne grynaisiais.

Bankai tapo nuolaidesni

Kavinių tinklas „Coffee Inn“ galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele pasiūlė visai neseniai. Įmonės komunikacijos ir įvaizdžio vadovas Nidas Kiuberis sakė, kad tai padaryti labiausiai paskatino padidėjęs skaitytuvų veikimo greitis ir pagerėjusios bankų sąlygos.

„Mokėjimo kortelių administravimo sąnaudos buvo didokos. Bet kai išaugome iki dabartinio lygio, bankai ėmė su mumis šiek tiek kitaip šnekėtis ir pasiūlė žmoniškas sąlygas“, – sakė pašnekovas. Anot jo, klientai dėl naujos paslaugos yra labai patenkinti, kita vertus, apyvartos augimo ji nepaskatino.

„Manau, klientai pas mus ateina dėl skanios kavos, o ne galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele. Pasikeitimas tik toks, kad sumažėjo atsiskaitančių grynaisiais. Anksčiau žmones buvome išmokę kavai turėti kišenpinigių“, – pridūrė A.Kiuberis.

Įsitraukė taksistai

„Esame įpratę kortele mokėti didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau dabar galimybės mokėti kortele galima teirautis ir vidutinio dydžio ar mažesnėse įmonėse“, – sakė D.Vilčinskas. Jo teigimu, augantis verslininkų susidomėjimas šia paslauga rodo, kad mokėjimas ne grynaisiais tarp smulkesniųjų verslininkų tampa kasdieniu, įprastu reiškiniu.

Jis taip pat sakė pastebėjęs, kad mokėjimai kortele populiarėja ir mažesniuose miestuose. Anot D.Vilčinsko, pradėdami naudotis skaitytuvais regionų verslininkai tikisi pritraukti daugiau klientų ir padidinti savo apyvartą.

„Swedbank“ duomenimis, labiausiai mokėjimo kortelių skaitytuvais šiemet domisi taksi vairuotojai, svečių namų, motelių, drabužių ir specializuotų parduotuvių savininkai. Be to, kaip sakė D.Vilčinskas, situacija pamažu keičiasi tose vietose, kuriose tradiciškai buvo mokama grynaisiais, pavyzdžiui, turgavietėse, kaimo turizmo sodybose, taip pat grožio ir sveikatinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Atsiskaitymą mokėjimo kortelėmis atranda ir verslininkai, vykdantys nenuolatinę veiklą, pavyzdžiui, organizuojantys parodas, muges, kitus renginius.

D.Vilčinskas pastebėjo, kad, metų pradžioje taksi paslaugų rinkoje įvykus pasikeitimų, taksistai pradėjo dirbti pagal verslo liudijimus. Todėl mokėti kortele leidžia vis daugiau individualiai dirbančių taksistų.

A.Vilkancas išaugusį taksistų susidomėjimą skaitytuvais siejo su konkurencija. Jo manymu, taksi įmonės, kaip ir prekybininkai, natūraliai reaguoja į klientų poreikius ir juos tenkindamos tikisi pritraukti daugiau klientų.