Pastaruoju metu gana aiškiai atsigaunantis vartojimas vidaus rinkoje leidžia viltis, kad tik eksportui nebereiks traukti viso šalies ekonomikos vežimo. Tačiau tam, kad žmonės leistų daugiau pinigų, reikia, jog mažėtų nedarbas ir sparčiau augtų atlyginimai.

Visko perka daugiau

Statistikos departamento duomenimis, šalies mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2013 m. gegužę sudarė beveik 2,457 mlrd. litų ir, palyginti su balandžiu, padidėjo 10,3 proc. Pašalinus sezono įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per mėnesį ūgtelėjo 1,7 proc.

Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta per mėnesį padidėjo 8 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 15,8 proc., prekiaujančių ne maisto prekėmis įmonių apyvarta padidėjo 10,3 proc. Labiausiai augo specializuotų sporto įrangos (38,1 proc.), metalo dirbinių, dažų ir stiklo (26,8 proc.) parduotuvių apyvarta.

Per metus mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM), pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 5,8 proc. Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta per metus padidėjo 3,3 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 6,9 proc., prekiaujančių ne maisto prekėmis įmonių apyvarta padidėjo 8,6 proc. Labiausiai augo specializuotų drabužių (33,3 proc.) ir telekomunikacijų įrangos (32,9 proc.) parduotuvių apyvarta.

Santaupų neliečia

Tad, rodos, lietuviai daug laisviau ima atverti pinigines toms prekėms, kurių krizės metais negalėjo sau leisti ar laikė jas ne būtiniausiais dalykai. Ir nors dalis ekonomistų prognozuoja, kad vidaus vartojimas šiemet gali tapti papildomu stimulu šalies ekonomikai augti, pirmosios kregždės dar nebūtinai reiškia pavasarį.

„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad ūgtelėjęs vidaus vartojimas visų pirma turėtų būti siejamas ne su didesnėmis daugumos gyventojų pajamomis, bet su pastaruoju metu sparčiai augusia eksporto apimtimi.

Pasak V.Klyvienės, eksportuojančių įmonių rezultatai atsiliepė tik dalies gyventojų pajamoms, nes šios įmonės negali sukurti tiek darbo vietų, kad tai reikšmingai keistų nedarbo statistiką.

„Ikikriziniais metais vartojimo augimą skatino kreditai ir statybų bumas. Dabar vartojimą skatina eksportas, tačiau jei nemažės nedarbas ir neaugs atlyginimai, spartesnio vidaus vartojimo augimo tikėtis bus sunku“, – sakė ekonomistė.

Vis dėlto pašnekovė teigė, kad šiuo metu tvaraus vidaus vartojimo augimo perspektyvos yra gana optimistinės. Anot jos, nereikėtų baimintis ir dėl neapibrėžtumo Rusijos bei euro zonos rinkose, kurios yra pagrindinis mūsų eksportuotojų taikinys. „Daugelis ekonomistų kalba, kad kitais metais galime laukti aiškaus euro zonos atsigavimų, tai kompensuotų netektis, kurios galėtų atsirasti smunkant Rusijos ekonomikai“, – aiškino ekonomistė.

Paklausta, ar tai, kad vidaus vartojimas auga sparčiau nei atlyginimai, reiškia, jog lietuviai ėmė optimistiškiau žvelgti į ateitį ir pirkiniams leisti santaupas, V.Klyvienė teigė, esą to tikrai negalima pasakyti.

Anot jos, nors palūkanos už bankuose laikomus indėlius šiuo metu ir svyruoja apie nulį procentų, žmonės vis dar yra labai atsargūs bei leisti santaupų pirkiniams neskuba. Vidaus vartojimo ir atlyginimų augimo neatitikimą V.Klyvienė visų pirma sieja su šešėlinėmis gyventojų pajamomis.

Augimas bus nuoseklus

Lietuvos bankas taip pat teigia, kad vartojimui gyventojai leidžia ne pajamas iš darbo užmokesčio, tačiau, centrinio banko ekonomistų manymu, tai nebūtinai reiškia, jog išlaidoms skiriamos nelegaliai gaunami pinigai.

„Vidaus vartojimą palaiko kitos nei darbo namų ūkių pajamos, pavyzdžiui, pajamos iš turto, taip pat ne tiek daug kaip anksčiau didėjančios kainos“, – teigiama 2013 m. Lietuvos banko makroekonominėse prognozėse.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad didesnių vidaus vartojimo šuolių tikėtis neverta, jo augimas bus nuoseklus.

Papildoma pavara

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad vidaus vartojimas artimiausiais metų ketvirčiais gali maloniai nustebinti ir tapti papildoma pavara šalies ekonomikai augti.

Pasak G.Nausėdos, prie vartojimo augimo turėtų prisidėti ir planuojamas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas nuo 470 iki 570 litų, nors šis sprendimas gyventojų kišenių apčiuopiamai ir nepapildys.

„Šiaip jau NPD didinimas yra efektyvesnis būdas, norint didinti perkamąją galią, negu minimalios mėnesinės algos kėlimas, nes jis vykdomas iš valstybės, o ne verslo subjektų sąskaitos ir neaplips įvairiausiais “patobulinimais„, kurių vienintelis tikslas – išvengti sąnaudų augimo. Pakėlus NPD, padidėjusios į rankas gaunamos pajamos leistų daugiau vartoti būtent toms gyventojų grupėms, kurios ilgai atidėliojo būtiniausių poreikių tenkinimą, todėl jos skirs papildomų pinigų pirkiniams, o ne taupymui“, – mano G.Nausėda.

Baimių dėl ateities jau mažiau

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų birželį padidėjo vienu procentiniu punktu ir buvo minus 8. Nors šis rodiklis ir neigiamas, jis vis tiek yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Pasitikėjimo augimui daugiausia įtakos turėjo geresnis bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvų vertinimas.

Birželį 13 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 26 proc. – kad pablogėjo, 60 proc. – kad nepasikeitė. Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 20 proc. gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 17 proc. manė, jog suprastės, 59 proc. gyventojų nuomone, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 20 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 31 proc. – kad pablogėjo, 48 proc. – kad nepasikeitė. Žvelgdami į ateitį, kaip ir gegužę, trečdalis (33 proc.) gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 18 proc. – kad pablogės, 44 proc. prognozavo, jog padėtis išliks tokia pati.

Birželį kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) tikėjo artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 33 proc. prognozavo, kad jis augs.

Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek optimistiškiau nei praėjusį mėnesį. Besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių gyventojų dalis padidėjo nuo 30 iki 32 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželį skyrėsi 3 procentiniais punktais. Palyginti su geguže, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, o kaime sumažėjo 1 procentiniu punktu.

Miesto gyventojų vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė optimistiškesnės bedarbių skaičiaus kitimo prognozės: manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių sumažės, dalis padidėjo nuo 23 iki 27 proc.

Kaimo gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas, be to, šiek tiek mažiau jų tikėjosi nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.

Per metus (2013 m. birželį, palyginti su 2012 m. birželiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais.