Kol šalies valdžia kuria darbo grupes ir svarsto, kaip sumažinti vidinę gyventojų migraciją į didžiuosius miestus bei atgaivinti į ekonominę bedugnę riedančius regionus, kaimo vietovės toliau netenka tūkstančių gyventojų.
Investicijų medžioklė nesiseka
„Privalome nedelsiant stabdyti ne tik darbingiausio amžiaus žmonių emigraciją į užsienį, bet ir vidinę migraciją – gyventojų judėjimą iš regionų į didžiuosius miestus“, – dar vasarį, po susitikimo su užsienio šalių prekybos rūmų atstovais, pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius.
Tuomet Vyriausybės vadovo nurodymu buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuriai pavesta parengti gyventojų užimtumo didinimo strategiją. Vadovauti šiai grupei buvo paskirta socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Kol kas darbo grupės išvadų nėra, o statistika rodo, kad šalies kaimo vietovių gyventojai masiškai keičia gyvenamąją ir darbo vietą. Vieni laimės ieškoti traukia į užsienį, kitus suvilioja didieji šalies miestai.
A.Butkevičiaus teigimu, vidinę gyventojų migraciją geriausiai sustabdytų investicijų pritraukimas į regionus, tačiau ir šis rodiklis neblizga.
Lietuvos banko duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje šių metų balandžio pradžioje siekė 41,184 mlrd. litų – per ketvirtį jos padidėjo 20,16 mln. litų, arba vos 0,05 proc.
Palyginti su 2012-ųjų balandžio pradžia, sukauptos TUI padidėjo 1,689 mlrd. litų, arba 4,3 proc. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui šių metų balandžio pradžioje teko 13 901 litas TUI.
Visi keliai – į sostinę
Pernai Lietuvoje gyvenamąją vietą pakeitė apie 60 tūkst. žmonių, arba tiek, kiek metų pradžioje gyveno Alytaus mieste. Vidinė migracija šalyje pernai, palyginti su 2011 m., padidėjo 15 proc. Daugiausia gyventojų – 11 tūkst. – persikėlė į Vilnių. Sostinė taip pat pirmavo pagal naujai pastatytų būstų skaičių.
Sostinė pernai pritraukė 56 proc. daugiau žmonių nei 2011-aisiais ir 67 proc. daugiau nei 2010 m. Čia pernai pastatytų būstų skaičius siekė 1,9 tūkst. ir sudarė 36,5 proc. visų naujos statybos butų šalyje.
„Sostinėje veikia daug valstybinių organizacijų, įmonių ir užsienio korporacijų atstovybių, sukoncentruota daugiau nei pusė šalies universitetų. Dėl to ji nuolat pritraukia naujų gyventojų, o dalis jų kasmet nusprendžia įsigyti nuosavą būstą“, – teigė banko „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Vilnius išsiskiria ir pagal išduodamų būsto paskolų skaičių. Dažniausiai būstui sostinėje skolinasi 35 metų, paprastai jau sukūrę šeimą, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys aukštesnes nei vidutinės pajamas gyventojai.
Vilioja ir kiti miestai
Praėjusiais metais atvykėlių skaičius augo ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Iš viso 2012-aisiais į miestus atvyko 38 tūkst. naujų gyventojų, arba penktadaliu (19,4 proc.) daugiau nei 2011-aisiais. Tiesa, šiek tiek ūgtelėjo ir atvirkštinė migracija: persikėlusių į kaimo vietoves skaičius padidėjo 8,2 proc., iki 22 tūkst.
Antras populiariausias naujakurių miestas po Vilniaus buvo Kaunas: jame pernai apsigyveno 4,3 tūkst. naujakurių. Į Klaipėdą atvyko 2,4 tūkst. naujų gyventojų.
„Palyginti su gyvenančiais kituose šalies miestuose, kauniečiai ir klaipėdiečiai tikrai aktyviai perka gyvenamąjį būstą. “Swedbank„ duomenimis, Vilniaus gyventojai šiuo metu sudaro beveik pusę visų naujų būsto paskolų sutarčių, 17 proc. tokių sutarčių sudaro Kauno, o 16 proc. – Klaipėdos gyventojai. Vidinės migracijos kryptys įrodo, kad trys didieji šalies miestai suteikia daugiausia mokslo, darbo ir karjeros galimybių“, – dėstė J.Gumuliauskienė.
Išvados – šį mėnesį
Taigi, didieji miestai į užsienį emigravusių gyventojų netektį bent iš dalies sugeba kompensuoti atvykėliais iš provincijos, kaimų ir mažesnių miestelių. Tačiau situacija tik prastėja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės S.Pabedinskienės patarėja Vaida Vincevičiūtė dienraščiui teigė, kad minėtos darbo grupės išvados dėl užimtumo regionuose didinimo Vyriausybei turėtų būti pristatytos liepą. Veikiausiai tai įvyks antroje šio mėnesio pusėje. Kol kas Ministrų kabinetui pristatytos tik kryptys, kuriomis ši darbo grupė dirba.
„Mūsų ministerija darbo grupės veiklą koordinuoja, tačiau pačias išvadas rengia ne viena institucija – Darbo birža, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, verslo asociacijų atstovai, nevyriausybinės organizacijos. Dabar visos institucijos mums siunčia savo išvadas, jos bus apibendrintos ir pateiktos svarstymui“, – sakė V.Vincevičiūtė.
Naujausi komentarai