Išlaidos už komunalines paslaugas auga daug sparčiau nei vidutinis gyventojų atlyginimas. Labiausiai nerimą kelia tai, kad kasmet šios paslaugos suryja vis daugiau kitoms prekėms ir paslaugoms skirtų pinigų.

Laisvų pajamų lieka menkai

Pirmą šių metų ketvirtį gyventojai komunaliniams mokesčiams išleido apie 38 proc. visų savo pajamų, o 2010 m. šios išlaidos siekė apie 31 proc. Per metus, įskaičiuojant ir šiltąjį, ir šaltąjį sezonus, 2010 m. gyventojai komunaliniams mokesčiams išleisdavo 22 proc. visų savo pajamų, o 2012 m. – beveik 28 proc. Tai parodė bendrovės „Viena sąskaita“ surinkti duomenys.

„Šiuos pokyčius lėmė tai, kad gyventojų vidutinis atlyginimas per šį laikotarpį kilo vos 5,6 proc., o komunalinių mokesčių našta – net 27 proc.“, – sakė bendrovės rinkodaros ir klientų aptarnavimo vadovas Laimonas Noreika. Jis pabrėžė, kad atliekant analizę prie komunalinių mokesčių buvo priskiriami mokesčiai už šildymą, elektrą, vandenį, dujas, taip pat internetą ir telefono ryšį, televiziją, namo administratorių, šiukšlių išvežimą.

Pašnekovo manymu, didžiausią nerimą kelia pajamų dalies, skirtos komunaliniams mokesčiams, augimo tendencija. Jei ji nesikeis, 2013 m. gyventojai komunaliniams mokesčiams bus priversti skirti 43 proc. savo pajamų. „Komunaliniai mokesčiai gyventojams yra didelė našta. Jau dabar, komunaliniams mokesčiams skiriant beveik 40 proc. pajamų, taip pat dalį pajamų išleidžiant maistui, gyventojams nebedaug pinigų ir belieka“, – sakė L.Noreika.

Kainos nuolat auga

Šildymas per ketverius metus, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateikta statistika, šalies gyventojams pabrango beveik 40 proc. Šių metų spalį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šildymo kainos šalies gyventojams padidėjo vidutiniškai 8,5 proc. Iš didmiesčių kainų augimą labiausiai pajuto Kauno ir Klaipėdos gyventojai, šiek tiek menkiau – Vilniaus.

Banko „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pastaruoju metu sąskaitos už būstą didėjo sparčiau, nei augo gyventojų atlyginimai. Todėl komunaliniams mokesčiams gyventojai iš bendro išlaidų krepšelio kasmet priversti skirti vis daugiau lėšų.

Anot jo, prieš krizę, 2008 m., išlaidos už būstą sudarė 12 proc. visų gyventojų išlaidų, o 2012 m. jos siekė kone 14 proc. „Pirmiausia taip yra dėl to, kad atlyginimai augo labai lėtai – ne tik lėčiau nei bendrasis vidaus produktas, mūsų ekonomika, bet ir apskritai prekių ir paslaugų kainos“, – sakė Ž.Mauricas.

Aukoja aukštesnius poreikius

Nors iš pirmo žvilgsnio per ketverius metus 2 procentiniais punktais išaugusios išlaidos už būstą neatrodo kaip pavojaus ženklas, ekonomistas neabejojo, kad toks išlaidų augimas – didelis: „Kiekvienas papildomas išlaidų, skirtų būstui, procentas reiškia kitų prekių ir paslaugų atsisakymą. Šalies gyventojų lėšos, skirtos kultūrai ir laisvalaikiui, tolydžio mažėja ir šis reiškinys verčia sunerimti. Vadinasi, žmonės aukoja aukštesnius poreikius dėl buitinių, arba pirminių poreikių, o tai net šiek tiek keičia visuomenės raidą.“

Vis dėlto Ž.Mauricas pabrėžė, kad gyventojų atlyginimų ir išlaidų už komunalines paslaugas santykis yra didelis pirmiausia dėl menkos šalies ekonomikos, o ne šių išlaidų dydžio savaime. Anot jo, Lietuvos, palyginti su kitų ES šalių, gyventojų išlaidos už komunalines paslaugas nėra didelės ir dažnai net mažesnės. Tačiau Lietuva nesugeba sugeneruoti didelės pridėtinės vertės ir surinkti tiek lėšų, kad jų pakaktų visiems šalies gyventojams sukurti finansinę gerovę, tad ir sąlygas be sunkumų susimokėti mokesčius už būstą.

Pašnekovas pabrėžė, kad tokia padėtis yra šalies problema, todėl nuolaidų iš energijos importuotojų tikėtis neverta. „Kodėl energijos kainos mums turėtų būti mažesnės vien dėl to, kad šalis gyvena ganėtinai skurdžiai? Šiuolaikiniame pasaulyje niekas nenori užsiimti labdara, juolab kad didžioji dalis energijos išteklių yra importuojama“, – svarstė Ž.Mauricas.

Nors pašnekovas šiais metais didelio atlyginimų padidėjimo neprognozavo, kitąmet sakė esant didesnių pokyčių galimybės. „Jei ekonomika augs tokiu tempu kaip šiuo metu, prognozuojame, kad atlyginimai kitais metais pradės augti sparčiau. O dar kitais metais augimas gali viršyti net 5 proc.“, – prognozavo jis ir pabrėžė, kad tokie pokyčiai lemtų ir mažesnę komunalinių mokesčių naštą.

Sutaupyti nelengva

Ž.Maurico manymu, išlaidos už komunalines paslaugas menkai reaguoja į kainų pokyčius. Todėl jis sakė nepastebėjęs, kad didėjant išlaidoms už komunalines paslaugas gyventojai imtų taupyti aktyviau.

Vis dėlto ekonomistas pabrėžė, kad šiuo metu energijos ištekliai naudojami taip, lyg šalis būtų labai turtinga: „Mes visiškai netaupome – gyvename kiaurais langais. Ypač valstybinis sektorius švaisto milžiniškus energijos kiekius. Nors renovacijos procesas jau prasidėjęs, ligoninių, viešųjų institucijų pastatų sandarumas labai prastas.“

Bendrovės LESTO atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys patikino, kad pakeitus elektros vartojimo įpročius ir naudojant energiją tausojančius prietaisus sutaupyti įmanoma. Pakoregavus įpročius galima sutaupyti 7–10 proc. visų elektros energijai tenkančių išlaidų, o pakeitus dar ir daug elektros naudojančius prietaisus – vidutiniškai 20 proc. Tačiau net kas trečias gyventojas pripažįsta elektros energiją vartojantis neatsakingai.

Svarbiausia, kaip sakė E.Naprys, gyventojai turėtų išmokti nepalikti prietaisų budėjimo režimu, atsikratyti įpročio be priežasties laikyti įjungtą šviesą, televiziją ar radiją: „Viską reikia naudoti tada, kai reikia, ir tiek, kiek reikia.“

Gyventojai neskuba galvoti ir apie šildymo priemones. Kas dešimtas gyventojas šilumos taupymo priemonių žada imtis gavę pirmą sąskaitą už šildymą. 27 proc. šalies gyventojų šiomis priemonėmis teigė pasirūpinę anksčiau nei prieš metus, 8 proc. – per pastarąjį šildymo sezoną. Tačiau net 13 proc. didmiesčių ir 16 proc. miestų gyventojų sakė šilumos priemonėms nenorį ar negalį skirti lėšų, nors toks poreikis yra. Tokius duomenis atlikusi tyrimą pateikė įmonė „Danfoss“.

Pinigų lieka vis mažiau

Vidutinė metinė mėnesio darbo užmokesčio dalis, skiriama komunaliniams mokesčiams per metus

Metai Ketvirtis Indeksas (proc.)

2010 I 31,5

II 21,4

III 13,9

IV 23,7

2011 I 37,2

II 24,5

III 16,8

IV 23,4

2012 I 38,1

II 27,1

III 18,4

IV -