Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuviai grįžta prie malkų ir anglių

2010-10-11 05:59
Pasirinkimas: kažkada vos po porą šimtų litų per mėnesį už dujinį šildymą mokėję privačių namų savininkai jau dairosi kitų šildymo būdų.
Pasirinkimas: kažkada vos po porą šimtų litų per mėnesį už dujinį šildymą mokėję privačių namų savininkai jau dairosi kitų šildymo būdų. / Veretos Rupeikaitės nuotr.

Per mėnesį tūkstantis litų vien už dujas – ne tokių sąskaitų tikėjosi privačiuose namuose dujinius katilus pasistatę gyventojai. Todėl kai kurie jų pasiryžę šią žiemą šildytis pigesniu kuru.

Dujų kainų gniaužtuose

Daugiabučių gyventojai jau ne pirmus metus skundžiasi, kad sąskaitos už šildymą drasko kišenes. Tačiau didelio pasirinkimo nėra, mat atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos beveik neįmanoma. Šilumininkai pasirūpino, kad kelias, kurį reikia nueiti, norint bute įsirengti autonominį šildymą, prilygtų Heraklio žygdarbiams.

Brangstant iš Rusijos importuojamoms dujoms, jau spjaudosi ir nuosavų namų savininkai – autonominis dujinis šildymas pagal kainą jau kone prilygsta centriniam. Tad vis daugiau tautiečių planuoja namus šildyti degindami pigesnį kietąjį kurą.

"Praėjusią žiemą – gruodį ar sausį – už 150 kv. m namo šildymą mokėjau beveik tūkstantį litų per mėnesį. Ir katilas taupymo režimu dirbo: naktį laikydavau apie 16, o dieną – 18 laipsnių. Be to, ir namas dar nesenas, statytas maždaug prieš 10 metų, gerai apšiltintas, modernus. Kas bus šią žiemą, galiu tik įsivaizduoti, nes pernai už 1 kub. m dujų mokėjau 1,29 lito, o dabar kaina pakilusi iki 1,56 lito", – dienraščiui pasakojo vilnietis Laimutis Kavalnis.

Jis prisiminė, kad dar prieš keletą metų tuo pačiu dujiniu katilu namuose palaikyti 20–22 laipsnių temperatūrą per mėnesį tekainavo apie 280–300 litų. Tačiau vėliau sąskaitos ėmė pūstis kylant dujų kainoms.

Papildoma įranga

Neapsikentęs kasmet didėjančių šildymo išlaidų, L.Kavalnis nusprendė name papildomai įsirengti kietojo kuro katilą.

"Dujinio šildymo įrangos išmontuoti nežadu, nes pertvarkyti visą namo šildymo sistemą labai brangiai kainuotų. Šalia dujinės įrangos noriu pasistatyti kietojo kuro katilą. Pastaruoju metu nemažai domėjausi šiais reikalais – buvau nuvykęs į vieną kitą parduotuvę, panaršiau interneto diskusijų forumuose. Be to, ir keli mano draugai yra įsirengę kietojo kuro katilus. Jie sakė per sezoną šildymui išleidžiantys iki 2 tūkst litų. Aš – apie 4,5 tūkst. litų. Skirtumas akivaizdus – maždaug perpus", – ateities planais dalijosi L.Kavalnis.

Pagrindinis šilumos šaltinis namuose būtų kietojo kuro katilas, o automatizuotą dujinį šildymą jis žada naudoti tik šeimai ilgesniam laikui išvykstant iš namų. "Būdamas namie galiu ir kūriku padirbti", – juokavo vyras.

Dujinių katilų perka mažiau

Šildymo įranga prekiaujančių įmonių atstovų teigimu, taip elgiasi ne vienas tautietis, mat vien šiemet dujos brango jau du kartus – apie 1–2 proc. sausį ir apie 20 proc. liepą.

"Kietojo kuro katilų paklausa pastaruosius keletą metų beveik nesikeitė. Dabar pardavimas šiek tiek padidėjęs, bet aiškiai matomo šuolio tikrai nėra. Tačiau pastebime, kad gerokai sumažėjo dujinių katilų paklausa", – sakė bendrovės "Vilpra" Plėtros ir pardavimo skyriaus vadovo pavaduotojas Gediminas Zutelis.

Anot jo, dabar didžioji dalis klientų gaminius renkasi pagal kainą. Esą daugiausia nuperkama pigesnių katilų, kuriuose galima naudoti bet kokį kietąjį kurą.

Populiariausi itališki gaminiai – jie paprasti, reikalauja mažiau priežiūros ir yra ne tokie reiklūs kuro kokybei, tačiau labai patikimi ir ilgaamžiai", – sakė "Vilpros" atstovas.

Tiesa, jis negalėjo atsakyti, kuris katilas – dujinis ar kietojo kuro – kainuoja daugiau.

"Sunku pasakyti. Tiek dujiniai, tiek kietojo kuro katilai gali kainuoti nuo 2 iki 10 tūkst. litų. Tačiau reikia įvertinti ir visos šildymo sistemos įrengimo kainą ir išlaidas, kurias patirsite ateityje (kuro kainą – red. past.). Kietojo kurio katilą sumontuoti kur kas paprasčiau. Pastatai įrenginį, prijungi jį prie vamzdžių, dūmtraukio, ir tiek, o dujinės šildymo įrangos taip lengvai nepasistatyti. Reikia atsivesti dujas, parengti visus saugos ir statybų reikalavimus atitinkančios katilinės projektą ir t. t. Tačiau dujinis šildymas dažniausiai būna automatizuotas ir katilui nereikia tiek daug priežiūros – nereikia nuolat pildyti kuro ir kas rytą iš naujo kurti krosnies", – aiškino G.Zutelis.

Anot jo, pastaruoju metu į bendrovės parduotuves užsuka net daugiabučių gyventojai. Jie labiausiai domisi židiniais ir krosnelėmis, kurie galėtų papildomai šildyti namus. Tačiau tokius įrenginius esą įsigyja tik vienas kitas pirkėjas.

Anglis populiarėja

Pirkdami kurą, lietuviai esą mieliau renkasi malkas. "Anglis ir ja kūrenami katilai labai populiarūs Lenkijoje. Pas mus žmonės daugiau renkasi universalius arba malkomis kūrenamus įrenginius, židinius. Pastebėjau, kad kai atsivežame lenkiškų katilų, jie užsistovi ilgiau, nesulaukia tokio dėmesio kaip kiti gaminiai", – tikino "Vilpros" atstovas.

Tačiau anglimi prekiaujantys verslininkai teigė, kad nepaisant pakilusių kainų, šio kuro paklausa pastaruoju metu didėja. Ir pardavimą esą didina būtent privatūs vartotojai.

"Įmonės ir organizacijos kasmet perka vis mažiau anglies. Daugelis jų dabar statosi biokuro ar kitokio tipo katilus. Tačiau tai atsveria padidėjusi paklausa privačiajame sektoriuje. Žmonės, matyt, perka daugiau kietojo kuro katilų, kuriuos kūrena anglimi", – spėliojo anglimi prekiaujančios bendrovės "Grasta" vadovas Kazys Stasiūnas.

Lenkai moka daugiau

Anglis, palyginti su praėjusiais metais, pabrango maždaug 80 litų už toną. Dabar tona šio kuro kainuoja 490 litų. Pernai – apie 405–415 litų.

"Anglis pabrango, nes Rusijoje sprogo didžiausia jų kasykla. Pastebimai sumažėjo ir pasiūla. Be to, trūksta iš Rusijos prekes ir žaliavas galinčių atvežti vagonų, nes rusai daug prekinių traukinių nukreipia į Sočį, kur dabar intensyviai ruošiamasi 2014 m. olimpinėms žaidynėms", – teigė K.Stasiūnas.

Jis įsitikinęs, kad artimiausiu metu vis daugiau šalies gyventojų rinksis anglis, nes dujų kaina jau peržengė sveiko proto ribas, o šildyti namus malkomis – ne ką pigiau nei anglimi, mat jų kaina pastaruosius ketverius metus taip pat auga. Be to, anglis ilgiau dega ir išskiria daugiau energijos, nes yra kaloringesnės.

Beje, anglies išteklių turinčioje Lenkijoje šis kuras kainuoja gerokai daugiau – kaimynai už toną anglių moka apie 700–800 zlotų (609–696 litai).

Paruoštų malkų kainos Lietuvoje svyruoja nuo 110 iki 150 litų, malkinių rąstų – nuo 75 iki 115 litų už erdmetrį. Sausos malkos (džiovintos medienos džiovykloje) kainuoja 185–200 litų už erdmetrį. Mediena matuojama dviem tūrio vienetais: kietmetriu, kuris yra lygus kubiniam metrui, ir erdmetriu, kuris sudaro 0,65 kub. m.


Dujų kainos

Vartotojai, dujomis besišildantys namus, priklauso grupei, per metus sunaudojančiai 500–20 tūkst. kub. m dujų. Ši buitinių vartotojų grupė – didžiausia. Dujos nuo liepos jiems kainuoja 1,56 lito už 1 kub. m. Anksčiau jie mokėjo 1,29 lito už 1 kub. m. Kas mėnesį mokama pastovioji mokesčio dalis šiai vartotojų grupei nedidėjo ir liko 14,05 lito per mėnesį.

Premjeras Andrius Kubilius ne kartą sakė, kad Lietuva neturi galimybių priešintis dujų kainos augimui. Pagrindinė to priežastis yra tai, kad Lietuva perka dujas iš vienos monopolininkės – Rusijos bendrovės "Gazprom".

"Mes, tiesą sakant, ir didelių galimybių neturime, nes dujų kainas nustato ir jas tvirtina nepriklausoma energetikos kainų komisija. Mes galime tik prašyti, kad jie dar kartą atidžiai peržiūrėtų visus skaičius. Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvai gali brangti dujos, yra ta, kad šalis už perkamas dujas moka doleriais, o Lietuvoje atsiskaitoma litais, kurie susieti su euru. Ir dėl tam tikrų Europos finansinių problemų euro kursas dolerio atžvilgiu yra nukritęs, todėl mums ir atsiranda papildoma našta", – yra sakęs A.Kubilius.


Šildymo būdai

Tyrimų duomenimis, daugumoje ES priklausančių valstybių 40 proc. energetikos išteklių (gamtinių dujų, elektros, naftos ir jos gaminių) sunaudojama visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose. Asmeniniuose butuose, individualiuose namuose ar biuruose didžiausia dalis energetikos išteklių tenka šildymui. Individualiems namams šildyti Lietuvoje šiuo metu daugiausia naudojamos gamtinės dujos ir elektra. Tačiau šie ištekliai nuolatos brangsta.

Kietasis kuras (malkos, akmens anglis, durpių ir pjuvenų briketai) taip pat brangsta, be to, šis šildymo būdas turi kitų trūkumų. Kietojo kuro gabenimas ir laikymas reikalauja daugiau išteklių nei šildant kitomis priemonėmis.

Iki masinio "buitinių" alternatyvių energetikos išteklių naudojimo (saulės, žemės vandens ar vėjo energija) dar toloka. Po truputį pradedama naudoti tik geoterminė energija. Todėl šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas būsimo pastato konstrukcijoms, statybinėms medžiagoms, jų šiluminei varžai, šildymo katilams pasirinkti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų