Finansų ministrė Ingrida Šimonytė žadėjo, kad kitąmet valstybės valdymo išlaidos mažės beveik ketvirtadaliu, o valstybės tarnautojų algos grįš į ankstesnį lygį, nei buvo 2006 m.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje kitų metų biudžeto projektą pristačiusi I.Šimonytė teigė, kad kitąmet bendrąsias valstybės valdymo išlaidas numatoma mažinti 23 proc. ir sutaupyti 1,2 mlrd. litų. Dėl to 20 proc. turėtų mažėti ir valstybės tarnautojų atlyginimai, kurie pastaruosius keletą metų sparčiai augo. Tiesa, kitų viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai turėtų išlikti nepaliesti.
Finansų ministerija kol kas neatsižvelgia į naujausius, geresnius, nei tikėtasi, trečio ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis ir tikisi, kad šįmet BVP nuosmukis sudarys 18,2 proc., o kitąmet – dar 4,2 proc. Todėl nacionalinio biudžeto pajamos, surenkamos iš įvairių mokesčių, kitąmet sumažės dar 3 mlrd. litų, o biudžeto deficitas sudarys apie 6 proc. BVP.
Pasak ministrės, apskaičiuota, kad nesiimant jokių veiksmų, biudžeto pajamos ir išlaidos galėtų stabilizuotis tik 2017 m., tačiau valstybės skola per šį laikotarpį šalies BVP viršytų kelis kartus.
Kitąmet į nacionalinį biudžetą ketinama surinkti 24,1 mlrd. litų. Tiesa, net 8 mlrd. iš jų turėtų sudaryti ES lėšos. Kitų metų biudžetas, įskaitant ES lėšas, už šiųmetį turėtų būti mažesnis vos 1,8 proc., be ES lėšų skirtumas padidėtų iki 10,5 proc.
Finansų ministrė pripažino, kad ir kitąmet valstybės skolinimosi poreikiai išliks dideli: vien dėl biudžeto deficito finansavimo valstybės skola metų gale išaugs iki 40 proc. BVP. Šių metų gale valstybės skola turėtų sudaryti apie 25 proc. BVP.
"Skolinsimės, deja, ir kitais metais daug, nes reikės refinansuoti ankstesnes skolas, ypač šių metų pradžios skolas, kurios buvo gautos gana brangiai, taip pat deficitui finansuoti", – sakė ministrė.
I.Šimonytės teigimu, kitais metais Lietuvai reikės pasiskolinti 12,8 mlrd. litų, o 7,5 mlrd. litų teks skirti finansuoti biudžeto deficitui. Valstybė ir toliau pritraukti lėšų bandys tarptautinėse finansų rinkose. Beje, skolos administravimo išlaidos kitais metais, palyginti su šiais, padidės dar 589 mln. litų ir sudarys iš viso apie 1,6 mlrd. litų.
|
Sigitas Besagirskas, LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Biudžeto projekte užkliuvo ne viena vieta, galbūt ne visa kritika turi būti nukreipiama vien į Finansų ministeriją, tačiau pasispausti ir planuoti mažesnio kitų metų biudžeto deficito tikrai reikėtų. Šiandien negalime tiksliai pasakyti, kas mūsų laukia kitais metais, ar Europos ir pasaulio ekonomika jau tikrai pasiekė dugną ir ar kitąmet tikrai nebus blogiau negu šįmet. Labiausiai nerimą kelia trys pagrindiniai dalykai. Pirmiausia – nejudančios ar ne taip sparčiai, kaip planuota, judančios struktūrinės reformos sveikatos, švietimo, energetikos, transporto srityse. Finansų ministerija šiuo atveju įsprausta į kampą, nes šioms sritims turi skirti neadekvačiai didelius asignavimus, o jų teikiama nauda yra maža. Įgyvendinus reformas, gyventojai galėtų gauti didesnę naudą ir geresnes paslaugas už mažesnę kainą. Vienintelis dalykas, paaiškinantis tokių reformų atidėliojimą, yra politinės valios stoka. Be to, kitų metų trečdalis biudžeto pagrįsta ES pinigų panaudojimu. Šių metų pradžioje Vyriausybė planavo, kad bus panaudota apie 6 mlrd. litų. Rugpjūčio gale buvo panaudota viso labo 400 mln. litų, tad iki metų galo geriausiu atveju panaudosime 3 mlrd. litų. Objektyvių kliūčių panaudoti ES lėšas šįmet nebuvo, tad kyla klausimas, kodėl kitąmet turėtume sugebėti panaudoti kelis kartus daugiau lėšų? Bijau, kad kitąmet rezultatas bus toks pats, kaip ir šiemet. Geriausiu atveju panaudosim 4 mlrd. litų, tačiau dar turėsim 4 mlrd. litų trūkumą, kurį reikės kažkokiu būdu padengti. |
|---|
Naujausi komentarai