Vis daugiau gyventojų ne tik drabužius, avalynę, bet ir baldus jau perka neatsitraukdami nuo kompiuterio. Taip pat sparčiai populiarėja virtualus maisto produktų pardavimas. Tačiau daugėja ir skundų dėl nekokybiškų pirkinių.

Lenkia Rytų Europą

Rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ duomenimis, prekyba internetu Lietuvoje pernai išaugo beveik 22 proc., iki 485,7 mln. litų. Virtuali prekyba šalyje pernai sudarė 2,6 proc. viso pardavimo.

Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Rytų Europą, tačiau vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos, kurioje pardavimas internetu užima 4,5 proc. rinkos. Pavyzdžiui, Vokietijoje internetu parduodama 5 proc., Danijoje – 6,6 proc., o Didžiojoje Britanijoje – 10 proc. visų prekių.

Pernai Lietuvoje sparčiausiai augo internete parduodamų maisto produktų ir gėrimų rinkos vertė – ji padidėjo daugiau nei 80 proc. Prekybos tinklų „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė patvirtino, kad apsipirkimas internetu vis labiau populiarėja.

„Per dieną prekių vežame daugiau nei 200 kartų. Dažniausiai žmonės internetu užsisako tai, ką sunku panešti: bulvių, vandens, bananų. Juk labai patogu – mes maistą atvežame ir užnešame kad ir iki penkto aukšto. Daugiau užsakymų būna ir kai lauke labai šalta, žmonės gal nenori patys važiuoti iki parduotuvių“, – sakė O.Malaškevičienė.

Iš sudaromų krepšelių turinio galima spręsti, kad vieni aktyviausių pirkėjų internetu – mažų vaikų turintys gyventojai. „Iš sauskelnių kiekio matome, kad labai dažnai internetu apsiperka mamos. Taip pat mums laiškus dėkodami už tokią paslaugą dažnai siunčia pensininkai. Būna, kad maisto produktų savo tėvams internetu užsako vaikai“, – pasakojo O.Malaškevičienė.

Nors kol kas internetu užsakytos prekės iš parduotuvių „Maxima“ pristatomos tik Vilniuje, įmonė ateityje paslaugą siūlyti planuoja ir kituose Lietuvos miestuose.

Perka sekcijas, komodas ir lentynas

Be maisto produktų ir gėrimų, gyventojai sparčiai pratinosi ir prie virtualios prekybos baldais bei namų tekstile – šių prekių pardavimas internetu pernai išaugo ketvirtadaliu.

Internetu prekiaujančios įmonės „Mato baldai“ projektų vadovas Adomas Kučinskas teigė, kad virtualiai gyventojai dažniausiai įsigyja kietųjų baldų – sekcijų, komodų, lentynų.

„Populiariausi baldai yra tokie, kurių galima rasti įprastose parduotuvėse. Užsisakydamas internetu klientas visada nusiperka pigiau, todėl apžiūrėjęs gyvai grįžta į interneto parduotuvę. Taip pat nemažai perkama nebrangių sofų, kampų. Būna klientų, kurie gyvai nematę perka brangius baldus, pagamintus iš natūralios odos. Dalis klientų, gyvenančių toliau nuo didžiųjų miestų, tiesiog neturi laiko važiuoti į saloną, ir todėl užsisako internetu“, – sakė A.Kučinskas.

Populiariausi drabužiai ir avalynė

Nors prekyba baldais ir maisto produktais Lietuvoje įsibėgėja didžiuliais žingsniais, pernai didžiausią virtualios prekybos dalį (26 proc.) sudarė parduoti drabužiai ir avalynė – ji siekė 126,6 mln. litų.

Pernai balandį virtualią parduotuvę, be 28 tradicinių avalynės salonų, atidarė įmonė „Danbalt“, valdanti parduotuves „Danija“. Tačiau prekyba batais suaktyvėjo tik nuo rudens, o piką pasiekė kalėdiniu laikotarpiu.

„Dažniausiai avalynę internetu perka moterys, bet ši tendencija yra ir dėl to, kad moterys per sezoną neapsiriboja viena pora. Klientai avalynę internetu perka dėl labai įvairių priežasčių. Viena pagrindinių yra tai, kad mažesnių miestų gyventojai negali rasti tokios avalynės pasiūlos, palyginti su didžiųjų miestų gyventojais. Perkant internetu jiems nereikia toli keliauti, nes gali patogiai namuose arba darbe išsirinkti ir nusipirkti patinkančią avalynę ir ji bus nemokamai pristatyta iki pat namų ar darbo durų. Didžiųjų miestų gyventojai pirkdami internetu taupo savo brangų laiką“, – pasakojo įmonės „Danbalt“ e. komercijos vadovas Mantautas Bieliauskas.

Skundų skaičius irgi auga

Įmonė „Euromonitor International“ prognozuoja, kad prekybos internetu apimtis Europoje bei Lietuvoje ir toliau didės. Iki 2017 m. prekyba internetu Europoje augs 80 proc., o Lietuvoje – 144 proc., arba vidutiniškai po 16 proc. kasmet. 2017 m. virtuali prekyba Lietuvoje turėtų sudaryti 4,5 proc. viso pardavimo.

Tiesa, augant prekybos internetu mastui, daugėja ir nekokybiškų prekių virtualiai įsigijusių bei dėl jų besiskundžiančių gyventojų skaičius. 2011 m. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gavo apie 170 vartotojų skundų dėl elektroninės prekybos, o pernai – beveik dvigubai daugiau, per 300.

„Dažniausiai skundžiamasi dėl ne laiku pristatytų prekių ir dėl netinkamos gautų prekių kokybės. Apie 35 proc. vartotojų skundžiasi, kad internetu iš grupinio pardavimo portalų nusipirkę nuolaidų kuponų įvairioms paslaugoms – grožio procedūroms, kirpimui, manikiūrui ir pan., realiai jų negauna, nes kuponų pardavėjai paslaugų teikėjams nebūna pervedę pinigų už paslaugas“, – sakė VVTAT viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Vitas Ūsas.