Nauja Vyriausybė jau imasi planuotų reformų. Jos ypač baugina patentininkus, kurie nenori atsižadėti verslo liudijimų ir steigti, kaip siūloma, individualių įmonių.
Laukia permainos
Vyriausybės parengtame krizės įveikimo plane numatyta, kad verslo liudijimus ateityje galės gauti tik amatininkai, o visi kiti dabartiniai patentininkai privalės per trejus ketverius metus įkurti individualias ar kitokias įmones. Tokios permainos gali laukti tų asmenų, kurie turėdami verslo liudijimus nuomoja nekilnojamąjį turtą, dirba prekybos ar statybos srityse.
Tokie valdžios planai nerimą kelia beveik 100 tūkst. gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus. Jų neguodžia pažadai, kad naujoms įmonėms įsilieti į rinką bus teikiamos mokesčių lengvatos: pirmus metus nereikėtų mokėti 80 proc. mokesčių, antrus – 50 proc., trečius – 30 proc. Visus mokesčius teks mokėti ketvirtais metais.
Žada dirbti namie
Patentininkai įsitikinę, kad verslo liudijimas – pats patogiausias ir pigiausias būdas užsiimti norima veikla ir dirbti sau. Ir net dėl to, kad tokia veikla apmokestinta mažiausiais mokesčiais. Skirtingai nei įmonėms, patentininkams nereikia vesti buhalterijos.
"Mes, aštuonios kirpėjos, susibūrėme, išsinuomojome patalpas ir dirbame. Nereikia samdyti jokių buhalterių, kitų darbuotojų, mokėti papildomų mokesčių. Tiesiog darome tai, ką mokame ir norime. Bet svarbiausia, kad dirbame sau, o ne kažkam. Tiesa, šiemet nuo liepos verslo liudijimų kainas padidino, o kitąmet dar keliais šimtais nori pakelti. Bus gerokai sunkiau", – pasakojo kirpėja Jurgita Girdžiuvienė.
Verslo liudijimų kainos, kurias nustato savivaldybės, priklauso nuo veiklos rūšies. Iš trijų didžiųjų šalies miestų verslo liudijimas kirpėjams nuo šių metų vidurio brangiausiai kainavo Kaune – 1500 litų per metus. Sostinėje iki šiol jis kainavo 1094 litus, Klaipėdoje – 500 litų. Smulkieji verslininkai kas mėnesį taip pat moka po 180 litų "Sodrai" ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas – po 21 litą.
"Be to, dar reikia ir už elektrą, vandenį, šildymą mokėti. Lakai, putos ir visos kitos priemonės taip pat brangsta. Mums lieka nedaug, bet šiaip taip verčiamės. Valdžios noras panaikinti verslo liudijimus labai baugina. Tikiuosi, kad to nebus. Kitaip turbūt reikės į pogrindį lįsti, – karčiai šyptelėjo kirpėja. – Kirpsiu klientus namuose, nes įmonės – labai komplikuotas reikalas ir reikia mokėti labai daug mokesčių. Prieš kelerius metus dirbau vienoje kirpykloje ir mačiau, kaip savininkė po darbų dar kelias valandas visokius popierius tvarkydavo. Net nežinočiau, ką ten daryti. Pirmiausia turbūt reikėtų buhalterių kursus baigti."
Ateitis neaiški
Tiesa, moteris pripažino, kad ir darbas su verslo liudijimu turi nemažai trūkumų. Susirgus už lovoje praleistas dienas niekas nemoka nė cento, o apie mokamas vaiko priežiūros atostogas galima tik pasvajoti. "Kiek užsidirbame, tiek turime. Jei dieną nedirbu, slaugau vaiką ar tvarkau kitus reikalus, pinigų negaunu", – trumpai padėtį apibūdino J.Girdžiuvienė.
Dėl savo ateities baiminasi ir turgaus prekiautojai. Jaunesni tikina dirbsią nelegaliai ir produktus pardavinėsią pakelėse ar kur nors kitur. O vyresni net nenori apie tai galvoti.
"Jei mus visus čia tikrins, turbūt reikės eiti pasikarti", – išrėžė turguje daržoves pardavinėjanti vyresnio amžiaus moteris. Tačiau daugelis prekiautojų viliasi, kad verslo liudijimus valdžia vis dėlto paliks.
Smulkieji verslininkai – solidarūs
Krizės įveikimo planas privers visus dar labiau veržtis diržus. Tačiau jau anksčiau vietoj patentų individualias įmones pasirinkę verslininkai ramesni. Jiems verstis per galvą nereikės.
Tautodailės dirbiniais prekiaujančios parduotuvės savininkė Rita Mikšienė sutiko, kad dirbti su patentu – pigiau ir paprasčiau. Tačiau tokiu atveju ji negalėtų priimti darbuotojų ir turėtų plušėti viena.
"Iš karto žinojau, kad turguje neprekiausiu, kiosko neatidarysiu. Norėjau nuomotis patalpas parduotuvei. O įstatymai neleidžia užsiimti prekyba, jei turimas vien verslo liudijimas. Parduotuvėje reikia vesti prekių apskaitą, registruoti pajamas, išlaidas, būtinas kasos aparatas. Su verslo liudijimais dirba žmonės, man atnešantys prekes: siuvėjos, mezgėjos ir pan.", – tikino verslininkė.
Ji taip pat pritarė, kad valdžios noras sutrumpinti verslo liudijimų sąrašą – absurdiškas.
"Negi ta siuvėja ar mezgėja, kuri man kasmet atneša prekių už porą tūkstančių litų, turi steigti įmonę? Nesąmonė. O patentas jai – išsigelbėjimas. Moteris gali legaliai dirbti", – teigė R.Mikšienė.
Tiesa, savo veikla moteris nesiskundė. Esą mokesčių ji kol kas moka labai mažai, nes gauna nedaug pelno. Valstybei ji tik sumoka mokesčius už vieną samdomą darbuotoją. Iš viso – apie 450 litų per mėnesį.
Įmonės turi pranašumų
Elektros instaliacijas ir apšvietimo sistemas montuojančios įmonės "Jurvira" savininkas Jurgis Radzevičius individualią įmonę pasirinko, nes planavo plėsti veiklą. Be to, patentininkai negali atlikti daugelio darbų, pavyzdžiui, projektuoti, matuoti ir pan. Taigi steigti įmonę jam buvo priimtiniau, nors jai valdyti tenka įdėti ir daugiau darbo, pinigų.
"Patentininkai dažniausiai nėra atestuoti specialistai, nes šis malonumas nemažai kainuoja. Jie neturi teisės dirbti naujuose ir specialiuose objektuose, nors neretai dirba. Galiu dirbti didesniuose objektuose, atlikti specifinius darbus: matuoti, projektuoti, galiu samdyti žmones, plėstis. Dėl to savo įmonę pertvarkiau net į uždarąją akcinę bendrovę", – teigė J.Radzevičius.
Tačiau verslininkas taip pat nepalaikė idėjos panaikinti verslo liudijimus.
"Būkim biedni, bet teisingi – gyventi reikia visiems, taigi atimti duoną iš šių žmonių būtų nesąžininga. Patentininkų reikia, nes stambesnės įmonės neis įsukti gyventojams lempučių ar keisti perdegusių šakutės lizdų", – dėstė verslininkas.
Individuali įmonė
Tai neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo, kuris nuo įmonės įregistravimo dienos laikomas jos savininku.
Individualiai įmonei įsteigti nenustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis. Tačiau jei atsiskaityti su kreditoriais ar įvykdyti kitoms prievolėms neužtenka individualios įmonės turto, jos savininkas atsako savo turtu.
Įmonės steigėjas sudaro nuostatus (jie turi atitikti Civiliniame kodekse, Individualių įmonių įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus). Prieš registruojant individualią įmonę, notaras turi patvirtinti prašyme registruoti įmonę surašytų duomenų tikrumą, ar nuostatai atitinka įstatymus. Gavus reikalingus notaro patvirtinimus, įmonė registruojama Registrų centre.
Pranašumai
– paprasta steigimo procedūra;
– nereikia įstatinio kapitalo;
– įmonės veiklos sprendimus priima pats savininkas;
– daug galimybių plėstis.
Trūkumai
– savininkas atsako savo turtu;
– ribotos galimybės didinti kapitalą (tik kiek lėšų turi savininkas);
– savininkui mirus įmonė likviduojama;
– ne visada yra galimybė samdyti kvalifikuotus specialistus, nes jie brangiai kainuoja.
Verslo liudijimas
Tai pažyma, suteikianti teisę tam tikrą laiką (nuo mėnesio iki metų) verstis dokumente nurodyta veikla. Vyriausybė iš viso yra patvirtinusi 97 skirtingas veikos rūšis. Tarp jų – žemės ūkis, gamyba, prekyba, kaimo turizmas, statybos, apdailos, remonto darbai, žuvininkystė ir daug kitų. Dėl verslo liudijimo įsigijimo reikia kreiptis į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kurios veiklos teritorijoje yra nuolatinė pareiškėjo gyvenamoji vieta.
Jei asmuo ne pensininkas, jam reikia papildomai mokėti socialinio draudimo mokestį. Privalomas įnašas – 180 litų per mėnesį bazinei pensijai (360 litų) gauti. Kainuoja ir pats verslo liudijimas (nuo maždaug 1,1 iki 2,6 tūkst. litų). Jo kainą nustato kiekviena savivaldybė atskirai. Verslo liudijimo kaina priklauso ir nuo veiklos rūšies. Patento kaina yra savotiškas fiksuotas gyventojų pajamų mokestis.
VMI duomenimis, verslo liudijimus įsigiję gyventojai per 10 šių metų mėnesių savivaldybėms sumokėjo beveik 28 mln. litų – maždaug 2 mln. litų daugiau negu 2007 m. tuo pat laiku.
Iš viso šalyje išduota 142,2 tūkst. verslo liudijimų. Juos turi 96,5 tūkst. gyventojų – šiek tiek mažiau negu praėjusiais metais. Daugiausia – 20,5 tūkst. – verslo liudijimų įsigyta užsiimti esamų statinių atstatymu ar remontu, 14,7 tūkst. – dirbti kirpyklose, kosmetikos kabinetuose ir salonuose, soliariumuose, 8,8 tūkst. – dirbti prekyvietėse, kai suteikiama teisė verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba.
Pranašumai
– nereikia kurti ir registruoti įmonės;
– neprivaloma vesti apskaitos;
– mažiau išlaidų (patentininkai moka gerokai mažesnius mokesčius nei įmonės).
Trūkumai
– mažesnės pajamos;
– nėra socialinių garantijų;
– senatvėje gaunama tik bazinė pensija (360 litų per mėnesį);
– nėra mokamų atostogų.
Naujausi komentarai