Praėjusių metų pabaigoje Savivaldybė pardavė bendroves “Liūdesys” ir “Kauno keliai”, tačiau milijoninės vertės sutartys su pirkėjais kol kas nepasirašytos

Kauno privatizavimo strategai neslėpė, kad mieste parduoti beveik visi didesni objektai. Privatizavimo komisijos pirmininkas Alvydas Banevičius užsiminė, kad artimiausiu metu turėtų būti patvirtinta šių metų fondo sąmata - 25 milijonai litų. Tačiau didžiausią įplaukų dalį sudarys pinigai, gauti už pernai parduotas bendroves.

Už “Liūdesį” turi būti pervesta 1,9 milijono litų, už “Kauno kelius” - 22,5 milijono litų. Tačiau sutartys su potencialiais pirkėjais iki šiol nepasirašytos ir privatizavimo fondas lauktais milijonais nepasipildė.

Turgavietės aukcionas kelia abejonių

Šią savaitę Privatizavimo komisijos nariai dar kartą patvirtino, kad vasarį įvyks antrasis bendrovės “Stoties turgus” aukcionas. Tiesa, privatizavimo sąlygose nuspręsta nurodyti, kad dėl senojo turgaus teritorijos vyksta teisminiai ginčai. Specialistai jau dabar abejoja, ar šis objektas bus parduotas.

Savivaldybė valdo 51 procentą šios bendrovės akcijų. Pirmajame aukcione pradinė jų kaina siekė 8,8 milijono litų. Tačiau nesulaukta nė vieno pirkėjo. Dabar pradinė kaina sumažinta iki 7 milijonų litų.

“Stoties turgus” nėra paprastas objektas. Stovi žmonės su plakatais ir nežinia ko jie reikalauja. Tai sukelia papildomų rūpesčių”, - paklaustas apie antrojo aukciono sėkmę, sakė Privatizavimo komisijos pirmininkas A.Banevičius.

Nugalėjai tyli

Praėjusių metų pabaigoje vykęs bendrovės “Kauno keliai” aukcionas sulaukė rekordinio verslininkų dėmesio. Aukcione dalyvavo net 15 dalyvių. Pradinė bendrovės akcijų kaina nuo 10,5 milijono litų šoktelėjo iki 22,5 milijono litų. Neoficialiais duomenimis, didžiausią kainą pasiūlė beveik prieš pat aukcioną įsteigta bendrovė “Vandens pramogų centras”.

“Kauno dienos” šaltinių teigimu, šią bendrovę valdo įtakingi Klaipėdos ir Palangos verslininkai. Savivaldybės kuluaruose kalbama, kad jų pasiūlyta kaina buvo netikėta kitiems aukciono dalyviams. Net pasigirdo kalbų, kad verslininkai neva raginami atsisakyti savo pasiūlymo.

Privatizavimo komisijos pirmininkas Alvydas Banevičius teigė neturįs tokių žinių. “Negali būti jokios kalbos apie kažkokias derybas. Šiuo metu teisėsaugos institucijos tikrina pirkėjo patikimumą. Atsakymo iki šiol nesulaukėme. Jeigu paaiškėtų nenumatytos aplinkybės, derybos su antrosios vietos laimėtojų nevyktų - būtų skelbiamas naujas aukcionas. Tikrai neturiu duomenų, kad laimėjusi kompanija ketina atsitraukti. Atvirkščiai, girdėjau, kad jie tvarkosi reikalingus dokumentus”, - sakė komisijos pirmininkas.

“Liūdesys” laukia šeimininko

Iki šiol nepasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis ir su bendrovės “Liūdesys” aukciono nugalėtoju Sigitu Adomaičiu. “Tvarkomi visi reikalingi dokumentai. Vasario pradžioje sutartis turėtų būti pasirašyta. Po to per penkias dienas turi būti pervesti ir pinigai”, - sakė A.Banevičius.

Privatizavimo komisijos pirmininkas teigė, kad iš teisėsaugos institucijų jau gauti duomenys apie pirkėjo patikimumą ir pinigų kilmę.

Bendrovė “Liūdesys” kartą jau buvo parduota, tačiau vėliau, nesulaukus žadėtųjų pinigų, sutartis buvo nutraukta. A.Banevičius neslėpė, kad ir šįkart buvo bandyta paskleisti įvairių gandų.

“Kai pasiklausai kalbų, atrodo, kad egzistuoja didžiulė problema. Tačiau, pradėjus aiškintis situaciją, paaiškėja, kad jokio skandalo nėra. Taip buvo ir su H. ir O.Minkovskių gatvėje parduotais nugriauti pastatais. Kilo didžiulis šurmulys, tačiau visuose dokumentuose nurodyta, kad statinius reikia nugriauti. Pirkėjai tai ir padarys”, - tvirtino A.Banevičius.

Susidomėjo Valstybės kontrolė

Valstybės kontrolė neseniai baigė tikrinti, kaip naudojamos Kauno privatizavimo fondo lėšos. Specialistai analizavo 2001-2003-iųjų laikotarpį. Šią savaitę Savivaldybei pateiktos tyrimo išvados.

Kontrolieriai pastebėjo, kad Savivaldybės administracijos rengiamos ataskaitos apie Privatizavimo fondo lėšų panaudojimą nėra tikslios. Pasitaikė atvejų, kad valdininkai suklaidino miesto Tarybą, nes vienam ar kitam objektui buvo išleista daugiau lėšų, nei patvirtino politikai.

Per minėtą laikotarpį net 20-27 procentai fondo pinigų buvo skirta Savivaldybės biudžeto lėšų stygiui kompensuoti. Kontrolieriai suabejojo, ar tikslinga Privatizavimo fondo lėšas naudoti šiam tikslui.

Specialistai taip pat nustatė, kad 2001-2003-iaisiais metais 140 tūkstančių litų iš Privatizavimo fondo buvo išleista pažeidžiant teisės aktus ir beveik 500 tūkstančiai litų - nerezultatyviai. Taip pat konstatuota, kad minėtu laikotarpiu Savivaldybės administracija tinkamai nekontroliavo, kaip naudojamos fondo lėšos.

Kalbinti Savivaldybės vadovai teigė, kad dauguma Valstybės kontrolės ataskaitoje paminėtų trūkumų jau seniai pašalinti.