Sukaupę profesinės patirties Lietuvos specialistai, arba didieji broliai, savo patirtimi dalysis su užsienyje studijuojančiais lietuviais. Taip siekiama jiems, mažiesiems broliams, atverti karjeros galimybes šalyje.

Persikelia į Lietuvą

Užsienyje jau įsitvirtinusi tarptautinė profesinės mentorystės programa "Big Brother" šiais metais pradedama vykdyti ir Lietuvoje. Ji į patirties dalybas įtrauks Lietuvos profesionalus ir verslininkus, norinčius savo profesine patirtimi pasidalyti su pasaulyje išsibarsčiusiais jaunais lietuviais.

"Tai yra pirma ir vienintelė savanoriška profesinės mentorystės programa lietuviams visame pasaulyje. Ja siekiame šalyje ir užsienyje studijuojančiam jaunimui perduoti profesinėse srityse įsitvirtinusių lietuvių patirtį", – sakė organizacijos "Global Lithuanian Leaders" direktorė Dalia Venslovaitė.

Bendrovės "Eika" plėtros direktorius ir šių metų programos "LT Big Brother" koordinatorius Domas Dargis pasakojo, kad projektas gimė Londone, o vėliau jį perėmė ir JAV. Šiais metais prie programos prisijungė Lietuva bei Beniliukso regionas.

"Vis daugiau žmonių susidomi globalios mentorystės programa ir nori prie jos prisijungti, dalytis savo žiniomis. Beniliukso šalys išryškėjo kaip regionas, kuriame esama nemažai profesionalių, išsilavinusių lietuvių, turinčių įdomios patirties. Be to, regionas ypač įdomus tarptautinių santykių, politikos mokslų, teisės studentams, kurie norėtų išbandyti savo jėgas ir siekti karjeros Briuselyje", – sakė bendrovės "Euromonitor International" projektų vadovė ir "LT Big Brother" koordinatorė Kotryna Gailiūtė.

Anot jos, plėtra į Lietuvą taip pat buvo natūrali. Esą dalis "LT Big Brother" mentorių anksčiau dalyvavo analogiškose programose Londone ir JAV, todėl grįžę į tėvynę nori tęsti patirties mainus. Šiais metais programoje dalyvauja jau 36 mentoriai iš Lietuvos.

Sukuriama abipusė nauda

Bendrovės "BaltCap" partneris ir "LT Big Brother" mentorius Kornelijus Čelutka pasakojo, kad didžiuoju broliu užsienyje jis buvo ne vienus metus. Anot jo, kai anksčiau dirbo Silicio slėnyje ir Londone, jis turėjo galimybę pamatyti mentorystės svarbą. Todėl sugrįžęs į Lietuvą nori perduoti gerąją patirtį.

"Silicio slėnis ir Londonas yra gana unikalūs dėl savo dinamikos, greičio, bendrovių skaičiaus ir idėjų. Tas dvi vietas sieja stipri dalijimosi, pagalbos ir mentorystės kultūra. Ten kiekvienas žmogus, vos sukaupęs įdomesnės patirties, jaučia pareigą ir visuomeninį spaudimą ja dalytis su naujais į rinką ateinančiais žmonėmis ar net konkurentais", – pasakojo K.Čelutka.

Jis sakė dar nesantis tikras, kuri programoje dalyvaujanti šalis gauna daugiau naudos. Nes teigiamos patirties pasisemia ne tik patarimų ieškantis jaunuolis, tačiau ir pats mentorius: "Jis turi galimybę pamatyti, ką mąsto šiuolaikiniai žmonės, kas vyksta rinkoje. Taip pat didysis brolis gali prisiminti savo paties patirtį ir padarytas klaidas bei sprendimus. Pagalba jauniems ambicingiems žmonėms suteikia didelį pasitenkinimą."

Šių metų "LT Big Brother" mentorius, "Philip Morris Baltic" finansų analitikas Vytautas Liatukas pasakojo, kad studijuodamas Rygoje pats buvo mažasis brolis, todėl esą puikiai supranta, kaip ieškant savo karjeros kelio svarbu turėti patyrusį užnugarį.

Jis prisiminė savo pirmą valandos trukmės pokalbį su mentoriumi K.Čelutka, kai turėjo progą išsiaiškinti visus jį tuo metu dominusius klausimus: "Kai esi studentas, dažniausiai net neturėjęs darbo patirties, pokalbis su jau daugelį dominančių etapų praėjusiu žmogumi yra labai naudingas. Mentorius pasidalija savo klaidomis, todėl jų savo kelyje studentas gali padaryti mažiau. Aš pats per valandą gavau tiek žinių, kiek neturėjau per visą savo gyvenimą."

Svarbu parodyti iniciatyvą

K.Čelutka patikino, kad mentoriai į mažąjį brolį žiūri ne tik kaip į potencialų būsimą darbuotoją. Anot jo, pirmiausia siekiama jauną žmogų įvertinti ir rasti jam tinkamiausią karjeros kelią.

"Programos dalyviai profesionalai į studentus žiūri kaip į būsimus partnerius, būsimus konkurentus ar darbuotojus. Galimybių yra įvairių. Galbūt tas žmogus yra naujas Steve'as Jobsas, kuriam po kelerių metų mentorius dirbs ir bus dėl to laimingas. Ir didžiuosis, kad bent šiek tiek prisidėjo prie jo sėkmės", – sakė jis.

Programos organizatoriai neslepia, kad ši mentorystės programa yra vienas iš būdų pritraukti užsienyje studijuojančių lietuvių, kurių ambicijos ir žinios šalies ekonomikai atneštų naudos. Juo labiau kad dalis užsienyje apsistojusio jaunimo žvalgosi į darbo galimybes tėvynėje, tik nežino, už ko nusigriebti.

K.Čelutka pabrėžė, kad į Lietuvą norintys grįžti jauni žmonės turėtų būti aktyvūs ir galimybių ieškoti patys: "Tipinių nesusipratimų įvyksta tuomet, kai pasyviai laukiama pasiūlymų iš Lietuvos. Dažniausiai sėkmingai grįžę ir radę įdomią veiklą yra įdėję daug darbo, pavyzdžiui, dažniau aplanko Lietuvą, kad užmegztų naujų ryšių ar palaikytų senus."

Reikia kurti sau vietą

Jis taip pat pabrėžė, kad vien samdomu darbu jaunimui apsiriboti nevertėtų, esą dalis jaunų žmonių galėtų kartelę sau užkelti dar aukščiau: "Galbūt ne visų sričių specialistai Lietuvoje gali rasti samdomo darbo, nes būna ir itin nišinių sričių. Tačiau įdėjus darbo, pasiruošus, atlikus rinkos analizę, beveik visi žmonės gali rasti darbo galimybių Lietuvoje. Jei žmogus neranda samdomo darbo, jis gali ieškoti partnerių, o galbūt kurti savo verslą."

Paklaustas, kokių specialistų Lietuvoje trūksta labiausiai, D.Dargis įvardijo IT, medijų ir kūrybinių industrijų specialistus. O į šalį atėjus stambiems investuotojams, pavyzdžiui "Barclays" ir "Western Unijon", šių profesionalų poreikis dar labiau išaugo.

"O dėl ne tokių tradicinių mokslo sričių – chemijos, fizikos, biochemijos pramonės, – Lietuvoje yra susikūrę nemažai įmonių, kuriose tikrai galima siekti karjeros. Šios įmonės taip pat galėtų būti tramplynas į kitas užsienio korporacijas, jei Lietuvoje pritrūkstama galimybių", – sakė D.Dargis.