Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) netrukus pradės kilti pamatų šiltinimo medžiagų gamykla. Tokių planų per krizę ėmėsi suomiai, kuriems lietuviai tegali pavydėti.

Gausios investicijos

Suomijos šilumos izoliacinių plokščių gamintoja "Finnfoam" jau išsirinko sklypą Kauno LEZ, jame ketina statyti specifinės produkcijos gamyklą. Pirminiais duomenimis, į objektą planuojama investuoti 70 mln. litų, iki 2012 m. bendra investicijų suma sieks 100 mln. litų.

"Tai yra tikriausia plyno lauko investicija, Kaunui labai pasisekė", – sakė Kauno LEZ valdymo bendrovės vadovas Vytas Petružis.

Jo įsitikinimu, būtent tokie investuotojai, kurie stato gamyklas ir kuria darbo vietas, turėtų būti miesto prioritetas.

Bendrovės "Finnfoam" prekybos direktorius Lietuvoje Egidijus Sutkus aiškino, kad statyti naują gamyklą Kaune nuspręsta dėl patogios geografinės padėties. Iš LEZ, kuri yra greta pagrindinio magistralinio mazgo, patogu pasiekti planuojamas eksporto rinkas. Kita vertus, gamykla bus gana arti pagrindinės gamyklos Suomijoje.

"Finnfoam" vykdomasis direktorius Henris Nieminenas pabrėžė, kad Kaunas buvo pasirinktas ir dėl kvalifikuotos darbo jėgos ir mokesčių lengvatų.

Gamins užsienio rinkoms

Naujojoje gamykloje, kurią planuojama atidaryti rugpjūtį, bus sukurtos 35 nuolatinės darbo vietos. Per metus objekte bus pagaminama produkcijos, kurios vertė viršys 30 mln. litų.

"Beveik viską, apie 90 proc. produkcijos, savininkai planuoja eksportuoti, vietos rinkoje bus parduodama labai nedaug", – pasakojo E.Sutkus. Anot jo, šilumos izoliacinės plokštės keliaus į Lenkiją, Baltarusiją, Latviją, Estiją, Skandinavijos šalis.

Beje, "Finnfoam" produkcija lietuviams nėra naujiena: šios įmonės gaminiais prekiaujama daugelyje statybinių medžiagų parduotuvių.

"Mūsų produkcija naudojama išskirtinai pamatams šiltinti, tokios šilumos izoliacinės plokštės, kokias gaminsime LEZ, netinka pastatų fasadams šiltinti", – apie produkciją pasakojo E.Sutkus.

1982 m. įkurta Suomijos bendrovė "Finnfoam" yra viena didžiausių Skandinavijoje šilumos izoliacinių plokščių gamintojų.

Tiria, kiek terš aplinką

Tarptautinė konsultacijų bendrovė "Sweco" šiuo metu atlieka gamyklos poveikio aplinkai tyrimą. Specialistai ataskaitą planuoja pateikti vasario 20 d.

"Dabar turime preliminarią informaciją apie technologiją, aiškinamės, kiek ši technologija saugi, atliekame lyginamąją analizę", – apie užduotį pasakojo "Sweco" viceprezidentas Aidas Vaišnoras.

Plastiko gamintojų, anot jo, reputacija prasta, todėl iš pradžių specialistai įtariai žiūrėjo ir į Suomijos bendrovę. Esą tai bus dar vienas teršėjas miesto pašonėje. Vėliau paaiškėjo, kad "Finnfoam" gamyboje naudos ypač saugias technologijas. Esą vienintelis teršalas būsiąs spiritas, nes gamyboje naudojamas etanolis.

Išankstiniais duomenimis, "Sweco" pritars projektui, nes suomiai Kaune žada progresyvią gamybą.

A.Vaišnoras teigė, kad izoliacinių medžiagų gamykla yra aktuali, nes už lango – energetinė krizė.

Rinkoje – neregėtas sąstingis

Įvairias šiltinimo ir kitokias statybines medžiagas gaminančios bendrovės šiandien rinką vadina mirusia – sustojus nekilnojamojo turto sandoriams, neliko darbo ir medžiagų tiekėjams.

"Viskas sustoję, niekas nieko nebeparduoda, – pripažino bendrovės "Diduva" generalinis direktorius Gintautas Vėžauskas. – Visi laukia, svarsto, kas čia bus. Statybininkai dar nesiskirsto, iš paskutiniųjų gyvena."

Daugelio įmonių išsigelbėjimas – daugiabučių renovavimo projektai, kuriuos žlungantiems statybininkams žada Vyriausybė. Jeigu valdžia nuspręs finansuoti tokius projektus, prie jų išsirikiuos visa statybų rinka.

Bendrovės "Baltijos polistirenas" technikos direktorius Mindaugas Velička neabejojo, kad krizė jau tikrai prasidėjo – visišką sąstingį rodo smarkiai sumažėjęs bendrovės veiklos mastas.

Konkurentą priims draugiškai

Įvairiomis šiltinimo medžiagomis prekiaujančios Lietuvos bendrovės varžovus iš Suomijos pasitinka sukandusios dantis, tačiau apie tiesioginę grėsmę nė viena neužsiminė.

"Gal ir iš lietuvių kas nors tokią gamyklą ryžtųsi statyti, bet neturime šimtų milijonų. Tokios sumos yra rimta investicija. Žiūrėsime, kaip čia bus, gal atsilaikysime. Žinote, prieš tokius investuotojus nepasišakosi", – sakė G.Vėžauskas. Jis įsitikinęs, kad Lietuvą investuotojai pasirinko, nes mūsų šalies geografinė padėtis yra patogi.

Polistireno putplasčio gamyklos "Kauno šilas" direktoriaus pavaduotojas Leonardas Miškinis pabrėžė, kad suomiai gamins specializuotą produkciją. Esą jų ir "Finnfoam" tikslinės rinkos yra pernelyg nutolusios.

"Su jais nekonkuruosime. Mūsų produkcija daug pigesnė. Žinome, kokią kainą jie planuoja siūlyti", – ramiai kalbėjo L.Miškinis.

M.Velička pastebėjo, kad tokios produkcijos, kokią suomiai gamins Kaune, iki šiol į Lietuvą tiekėjai atsiveždavo iš Lenkijos ir iš tos pačios Suomijos. Tokios šilumos izoliacinės medžiagos, anot jo, daugiausia naudojamos pamatams šiltinti, o "Baltijos polistireno" produkcija šildomi stogai ir fasadai.