Esame įpratę vertinti dabartines valstybes kaip vientisas tautiniu ir teritoriniu pagrindu susikūrusias suverenias šalis.

Tyrimų instituto "Social Dynamics International" partneris

Tačiau pastaraisiais metais turtingesni didelių valstybių regionai vis aktyviau reiškia separatistines nuotaikas ir renka politiškai radikaliai nusiteikusias partijas.

Nuo pat krizės pradžios turtingiausia ir stipriausią pramonę turinti Vokietijos Bavarijos žemė reiškia vis didesnių pretenzijų centrinei šalies valdžiai. Jau prabylama apie norą gauti daugiau suverenumo ir vis didesnį nepasitenkinimą esama situacija, kai Bavarijos mokesčių mokėtojai turi mokėti didžiausią dalį Vokietijos mokesčių ir kartu ir sutikti su politikų sprendimais gelbėti Graikijos, Ispanijos bei kitų prasiskolinusių valstybių finansus.

Dar stipresnės separatistinės nuotaikos juntamos Ispanijoje. Nors baskai yra radikaliausiai nusiteikę atsiskyrimo klausimu, tačiau ekonomiškai jie silpni.

Visai kita situacija dėl Katalonijos. Jau ne kartą yra buvę pareiškimų dėl didesnio suverenumo šiam pramonės, išteklių ir turizmo įplaukų turtingam regionui. Rinkimai Katalonijos autonominiame regione vyks po mėnesio – lapkričio 23 d. Jei valdžioje įsitvirtins separatistinės jėgos, tai gali būti ypač stiprus katalizatorius Baskijos regiono nacionalistiniam judėjimui.

Prisiminkime Belgijos situaciją, kai šalis beveik metus išbuvo su paleista vyriausybe ir dviem nesutariančiais regionais – prancūzakalbių ir olandų. Vis dar nėra susitarimo, regionai yra gana suverenūs ir turtingesnis (kultūriniu ir kalbiniu požiūriu) olandų regionas nelinkęs mokėti už prancūzakalbių regiono finansų skylės dengimą.

Žlugusio banko "Dexia" situacija įpylė daug žibalo į šį konfliktą. Net turtingojo Venecijos regiono valdžia yra prabilusi apie šio regiono gyventojų didesnės autonomijos poreikį.

Socialinio ir nacionalinio pasitikėjimo lygis ypač žemas, Europa nesugeba susivienyti ne tik tarpvalstybiniu lygiu – ima irti net pačios suverenios šalys.

Ir nors tai atrodo tik nauja problema, tačiau imperijos visuomet subyrėdavo, kai centrinė valdžia nepaisydavo turtingiausių regionų interesų, o šie galų gale atsiskirdavo supratę, jog yra galingesni nei likusi šalis.