Lietuvos sporto ir Vusterio universitetų krepšinio trenerio magistro studijas pabaigęs Robertas Javtokas tikina dar nežinantis, ar įgytas diplomas jam padės ateityje, tačiau pripažino, jog mokslo šaknys tikrai karčios.

„Ši jungtinė universitetų programa – puiki galimybė kiekvienam krepšininkui. Studijuoti sudarytos puikios sąlygos. Manau, kad visi tie, kurie baigė šias studijas tikrai yra patenkinti. Kol kas pamatuoti įgytą naudą yra sunku. Viskas išsigrynintų jau būnant treneriu. Visgi naudingos informacijos iš profesionalių dėstytojų gavome labai daug. Įsitikinau, kad būti geru treneriu vien žaisti krepšinio neužtenka“, - apie užbaigtus mokslus kalbėjo Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas.

- Kas studijuojant buvo sunkiausia? – paklausėme R.Javtoko.

- Sunkiausia buvo suderinti krepšinį su mokslais. Reikėjo rinktis skirtingus atsiskaitymų grafikus, derinti daug panašių dalykų atsižvelgiant į rungtynių tvarkaraščius.

- Galbūt pagalvojate ir apie tolimesnę pakopą – doktorantūros studijas?

- Kol kas atsakyti dar negaliu. Keletą artimiausių metų dar norėčiau profesionaliai žaisti krepšinį, o po to bus matyti. Noro tobulėti visuomet yra.

- Pagalvojate apie trenerio darbą, kai jau teks pakabinti sportinius batelius ant vinies?

- Jei baigiau šiuos mokslus, reiškia kažkokių pamąstymų ta linkme yra. Jei mane vis dar trauks ir baigus karjerą, būsiu nepersisotinęs krepšiniu, manau išbandysiu save trenerio darbe. Iki šių studijų daug kas galvodavo, kad treneris tik stovi šalia aikštelės ir nieko nedaro. Dabar visi įsitikino, kad jam reikia įdėti darbo dvigubai daugiau. Mes atliekame tik fizinį darbą, tuo tarpu treneriui reikia sukurti treniruočių grafikus, apgalvoti visus niuansus, parengti rungtynių analizę.

- Galbūt dabar savo patarimais galėsite pasidalinti ir su „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu Joanu Plaza?

- (Juokiasi). Ne, tikrai dar taip nemanau. Visgi žaidėjas yra žaidėjas ir jis turi žaisti, o ne patarinėti.

- Kaip vyksta reabilitacija po traumos?

- Viskas vyksta kryptingai. Kiekvieną dieną stengsiuosi treniruotis po du kartus. Kada galėčiau sugrįžti į rikiuotę dar sunku pasakyti. Aš norėčiau kuo greičiau, tačiau yra terminai, kurių privaloma laikytis. Po savaitės traumuotą koją peršvies. Galbūt tada jau leis lengvai bėgioti.