Pilietybės reikalų komisija rekomendavo prezidentei Daliai Grybauskaitei nesuteikti Lietuvos pilietybės amerikietei ledo šokėjai Isabellai Tobias. Tiesa, prezidentė gali ir neatsižvelgti į šį patarimą.

I. Tobias ir Deivido Stagniūno pora sėkmingai dalyvauja aukščiausio lygio dailiojo čiuožimo varžybose, kurių reglamentas leidžia, kad šaliai atstovautų užsienio sportininkai. 

Tačiau olimpinėse žaidynėse „legionierių“ paslaugomis naudotis negalima. Tam, kad I. Tobias ir D. Stagniūnas galėtų atstovauti Lietuvai Sočyje, amerikietei reikia išimties tvarka gauti lietuvišką pasą.

Anot pilietybės reikalų komisijos pirmininkės, prezidentės patarėjos Indrės Pukanasytės, I. Tobias neatitinka dviejų kriterijų – ypatingų nuopelnų Lietuvai ir integravimosi į Lietuvos visuomenę.

Pernai Europos dailiojo čiuožimo čempionate I. Tobias ir D. Stagniūnas iškovojo 9-ąją vietą.

2009 metais prezidentė D. Grybauskaitė nesuteikė Lietuvos pilietybės išimties tvarka tuometei D. Stagniūno partnerei Katherine Leigh Copely.

„Vieną kartą mano partnerei Lietuvos pilietybės nesuteikė, bet aš neapsimečiau. Lietuva – mano gimtinė, mano šeima ir aš pats noriu atstovauti savo šaliai, nors turiu galimybę atstovauti ir Amerikai. Viliuosi ir tikiuosi, kad antrą kartą nebūsiu nuskriaustas“, - yra sakęs D. Stagniūnas.

„Lietuvai - didelė garbė“

Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela tokiai pilietybės reikalų komisijos nuomonei nepritaria. Jis norėtų, kad I. Tobias taptų Lietuvos piliete: „Mums būtų didelė garbė, jeigu ji atstovautų mūsų šaliai. Komisija matyt vadovavosi griežtai galiojančiais teisės aktais. Bet ne vien I. Tobias atveju mūsų valstybės pilietybės suteikimo klausimai yra problematiški, viskas yra per daug sudėtingai reglamentuota. Reikėtų į tai žvelgti liberaliau, nes po to štai tokie konkretūs atvejai tampa neįmanomi dėl egzistuojančių teisės aktų ir konstitucinio teismo išaiškinimo.“

Socialdemokratų frakcijos narys J. Požela nėra nusiteikęs prieš sportininkų natūralizaciją. Tiesa jis tvirtina, kad suteikiant pilietybę vertėtų įsigilinti į kiekvieną atskirą atvejį.

„Kiekvienu atveju reikėtų žiūrėti skirtingai. Šiais klausimais yra įvairių nuomonių, bet aš manau – jeigu žmogus jaučiasi, kad jis nori atstovauti mūsų valstybei, tai jis turėtų tą galimybę turėti,“ – kalbėjo Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas.

„Tai nesusiję su verslo interesais“

Panašiai, kaip socialdemokratas, galvoja ir Liberalų Sąjūdžiui seime atstovaujantis Algis Kašėta – kitas Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys.

„Tai nėra lengvas klausimas. Bet aš į pilietybės suteikimo klausimus žiūriu liberaliau.  Tad aš ir dabar būčiau už tai, kad pilietybę suteiktume.  Kalbant apie šį atvejį, galima pritaikyti ne tokius griežtus reikalavimus. Dėl labai aiškių dalykų: tai nėra susiję su kažkieno interesais atsidėkoti verslui ar panašiais. Tai yra mūsų nacionalinis interesas, kad Lietuva pasaulyje būtų garsinama ir atstovaujama garsių sportininkų. Ir mes jau praradom šiek tiek laiko ir galimybių. Tad bent žiūrint į ateitį reikėtų tokį sprendimą priimti. Juo labiau, kad negalima sakyti, kad anksčiau pilietybė visada būdavo suteikiama švariais principais. Buvo tuose klausimuose ir daug negražaus. Tų klaidų kartoti nereikėtų, bet šioje situacijoje suteikti čiuožėjai pilietybę – būtų išmintingas sprendimas,“ – kalbėjo A. Kašėta.

Kaip ir jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas, jos narys taip pat nesiūlo sportininkams pilietybę dalinti kiekvieną kartą jiems jos įsigeidus.

„Reikėtų kiekvieną kartą atsižvelgti ir į personalijas, ir į aplinkybes, ir į pasiekimus. Nemanau, kad turėtų užtekti žodžio sportininkas. Tačiau į iškilias sporto asmenybes, galinčias valstybei laimėti medalius – vertėtų žiūrėti liberaliau. Kaip tai daro daugelis šalių, pasinaudodamos tokia galimybe,“ – kalbėjo liberalas.

„Kovokime savo jėgomis“

Seimo narys Sergejus Jovaiša, priklausantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, yra kitokios nuomonės, negu jo kolegos.

„Kadangi esame labai maža šalis, tai tokios intervencijos mums nėra priimtinos. Geriau džiaukimės mažiau pasiekę, bet savo jėgomis. Būtų labai paprasta – prisikviesti kokias penkias tokias aukšto meistriškumo asmenybes ir jie mums kažką iškovotų. Bet mes turime pavyzdį. Kaip sau nenorit, bet žmonės kalba, kad mano, Arvydo Sabonio laikų „Žalgiris“ buvo jiems labiau artimas širdžiai, negu dabartinė klubo komanda, kurioje lietuvių yra mažai. Todėl aš manau, kad geriau mums varžytis savo pajėgomis, geriau laimėti mažiau, bet laimėjus labiau džiaugtis,“ - kalbėjo Lietuvos krepšinio legenda.

Jis tvirtino esąs prieš Lietuvos sporto internacionalizavimą, o išimtis taikytų tik iš tiesų retais ir išskirtiniais atvejais.

„Išimtys turėtų būtų daromos, jeigu žmogus yra tiek susigyvenęs su Lietuva, kad jį jau galima laikyti savu. Tada tikrai tikėtume, kad jis nori pasiketi pergalių Lietuvai nuoširdžiai, o ne dėl to, kad jis čia rado partnerį, gerą komandą. Esu tiek prieš trenerius, tiek prieš sportininkus užsieniečius. Manau, kad mes įvairiose sporto srityse randame savo perliukų ir mums to pakanka,“ – kalbėjo S. Jovaiša.