Stebuklinga „Beatles“ įtaka

– Kaip atradai muziką?

– Nuo pat mažens klausiausi senos muzikos, mane ji sužavėjo. Viskas prasidėjo nuo Merlin Monro filmų, kuriuose grodavo senos dainos.

– Tėvai pastūmėjo ar ją atradai pati?

– Pati. Maža turėjau planšetę, per kurią naršydavau.

– O kodėl pasirinkai elektrinę gitarą?

– Su šeima turime tradiciją per Naujuosius metus nueiti į kokį renginį. Ir taip atsitiko, kad Muzikiniame teatre vyko „Beatles šou“. Koncertas buvo dviejų dalių. Man pirmoji nepaliko jokio įspūdžio, tačiau per pertrauką fojė pamačiau plakatus, kuriuose vaizduojami „Beatles“, mane tai pakerėjo. Po pertraukos jau klausiausi tos muzikos ir „alpau“. Koncertui pasibaigus, susiradau tos grupės įrašus internete. Klausiausi jų dainų ir supratau, kad noriu groti elektrine gitara.

– Ar sunku buvo pradėti?

– Kai yra noro, nesunku. Jau po koncerto naudodavau teniso raketę kaip gitarą. Galiausiai paprašiau, kad mama nupirktų man elektrinę gitarą. O kai ją jau turėjau, reikėjo ir mokytojo, taip prasidėjo mano kelias J. Karoso muzikos mokykloje.

– Tai jau būdama maža iš karto pradėjai groti elektrine gitara?

– Pradėjus lankyti muzikos mokyklą, teko groti akustine gitara, tačiau man ji „neprilipo“, todėl prašiau, kad leistų groti elektrine. Mokytojas suabejojo, nes instrumentą valdyti sunku ir buvo neįprasta nuo pirmos klasės groti elektrine gitara. Tačiau mama padėjo įkalbėti ir tapau tokiu vykusiu eksperimentu.

– Kaip manai, gal paskatinai mokytoją kitiems panašiems eksperimentams?

– Manau, kad taip. Dabar muzikos mokykloje atidarytas Akademinio džiazo skyrius ir visi nuo pat pirmos klasės galės mokytis groti elektrine gitara.

– Ar negaila, kad 8 metų kelionė muzikos mokykloje atėjo į pabaigą?

– Kažkaip nėra labai gaila. Keista, kad jau pabaiga, bet kartu ir įdomu, kas laukia toliau.

Laureatė: visai neseniai laimėjusi aukso medalį Lietuvos filosofijos olimpiadoje D. Mauliūtė šiuo metu jėgas išmėgina tarptautinėje filosofijos olimpiadoje Helsinkyje. DiLine nuotr.

Helsinkyje laukia išbandymas

– O kas toliau?

– Esu toks žmogus, kad kai mane kažkas sudomina, negaliu nustoti gilintis. Dabar susidomėjau filosofija.

– Nuo muzikos iki filosofijos. Kaip įvyko toks šuolis?

– Aš nuo pat mažens buvau tokia smalsi. Visko klausinėdavau ir būdavo įdomu, kodėl taip, o ne kitaip. O prasidėjo viskas nuo roko grupės „The Doors“, kurioje vienas narių domėjosi filosofija. Karantino metu, neturėdama ką veikti, nuėjau į biblioteką ir pasiėmiau Friedricho Nietzsche’ės knygą. Taip po truputį pradėjau domėtis filosofija.

– Šiais metais baigi mokyklą. Ką planuoji veikti toliau?

– Su muzika ryšys nesibaigs niekada. Noriu kurti savo muziką. Turiu dar daug neįgyvendintų idėjų, tačiau man labai svarbu, kad mano kūryba būtų prasminga. Po mokyklos galvoju arba stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir tęsti muzikos kelią arba Vilniaus universitete studijuoti filosofiją.

– Filosofijos olimpiadoje Lietuvoje laimėjai pirmąją vietą. Gal gali papasakoti plačiau?

– Rengiausi savarankiškai, be mokytojo. Taip patekau į kitą etapą. Labai jaudinuosi, nes jis vyks Suomijoje, Helsinkyje. Ten bus 100 dalyvių iš viso pasaulio, reikės rašyti anglų kalba. Kasdien mokausi, rašau ir labai tikiuosi, kad pavyks.

Darau tai, kas man patinka.

Svajonių yra daug

– Dvyliktos klasės egzaminai, muzikos mokyklos baigimas ir olimpiada, toks įtemptas gyvenimo etapas. Kaip jautiesi?

– Keistai. Praeitais metais išpopuliarėjo mano video, kuriame groju. Tai po to, atrodo, viskas juda labai sparčiai, sunku suvokti, kas vyksta, bet aš manau, kad viskas gerai.

– Negalvoji kelti savo atlikimo vaizdo įrašų dažniau, juk muzikantams tai praverčia?

– Nesivaikau populiarumo. Darau tai, kas man patinka. Mane sunku pastumti kažką daryti, jei nėra tam įkvėpimo, o kadangi darau tai dėl savęs, apsimetinėti nenoriu, nes pats atlikimas netenka prasmės.

– Ar turi dar kokių talentų?

– Neseniai išmokau prancūzų kalbą. Dalyvavau olimpiadoje, baigiau kalbos kursus B2 lygiu. Dabar beveik galiu skaityti filosofines knygas originalo kalba. Dar domiuosi filmais, režisūra. Norėčiau ekranizuoti knygas, bet čia jau tolimesnė svajonė.

– Gal sujungsi filosofiją su muzika?

– Manau, įmanoma. Galima išleisti albumą su kažkokia filosofine idėja. Arba sukurti filosofinę sistemą. Esu padariusi tiriamąjį darbą, paprastai kalbant, abėcėlė ir kalba muzikai. Tiesa, ne visada lieku suprasta. Ne iš blogosios pusės, bet žmonės sako, kad menininkai kartais būna savotiški, todėl studijuodama tikiuosi surasti bendraminčių ir pratęsti šią savo idėją. O jei ne, tai gal po 100 metų kažkas, radęs užrašus, supras, ką turėjau omenyje.

„Studijuosiu dėl savęs“

– Ar nebijai, kad būsi nesuprasta?

– Manau, pasistengsiu paaiškinti, kad būtų įmanoma suprasti. Gal išleisiu kažkada kokią knygą. Gal ir nebūsiu pripažinta dabar, bet ateityje gal kažkas pastebės mano darbus. Bet darau tai, kas patinka man, ir darau tai dėl savęs, dėl to baisu ir nėra. Man patinka iššūkiai, todėl manau, kad man pavyks pasiekti to, ko noriu.

– Filosofija ar muzika dažniausiai laikomos nelabai perspektyviomis profesijomis. Ką apie tai galvoji?

– Visada galima dirbti mokytoju. Studijuoju dėl savęs, o kaip bus vėliau, žiūrėsime. Nemanau, kad filosofija – paskutinis laiptelis, todėl sunku pasakyti, kas būsiu – ar muzikantė, ar filosofė, o gal filmų režisierė.

– Kur galima paklausyti tavo atliekamos muzikos?

– Birželio 7 d. 16 val. kultūros centre „Malūno loftas“ vyks J. Karoso muzikos mokyklos Akademinio džiazo skyriaus rengiamas džiazo festivalis, kviečiu visus, kas nori pasiklausyti.

– Ar planuoji likti Lietuvoje?

– Nežinau, galvojau apie studijas užsienyje. Kol kas liksiu Lietuvoje, o po to žiūrėsiu, ko noriu, bet, manau, ateityje norėčiau mokytis Prancūzijoje.