Autoriaus žodžiais, Homo Sapiens kiekvieną sekundę bando ištaisyti gyvenimo klaidas bei jas analizuoti. Tačiau yra atvejų, kaip tuščiosios ertmės, kurios priklauso ne nuo individo, padariusio klaidą, ar gamtos pasaulio. Gamta (sakoma, jog ji padeda pajusti bei suprasti) gali užpildyti asmens dvasinę erdvę, tačiau ji nesugebės padėti numalšinti uždegimo ar išgydyti žaizdos, kuri yra padaryta bendraujant su emocija spinduliuojančiu organizmu ar grupe. Žmogus, kaip kūrinys, gali pradėti žlugti, kai jis socialinio gyvenimo spindulių nemato kaip šviesos šaltinio. Žmonių santykiuose gamta negali būti tarpininku, nes viskas priklauso nuo individo kito veiksmo. Tobulumo žlugimo pajutimas – tai idealizuoto emocinio pasaulio žlugimas, padarius neteisingą sprendimą žmogaus atžvilgiu. Gamta yra estetizmo šaltinis, tačiau kartais pati žemė žmonėms duoda ne tik kalistiką, bet ir cianidą. Cianidas gamtoje – tai įrodymas, jog, pasitelkus specialiąją metafiziką, juslinę patirtį bei egzistencializmą, tave supanti erdvė nepadės išspręsti socialinių problemų, kad ir ir kokia nekritikuojama ji būtų. Šiuo atveju individas tampa savo gyvenimo knygos dievu.

Tapybos parodos ypatumas, anot autoriaus, – kūrinių mišrioji technika, kurios naujovė – Lietuvos dailės scenoje nematyti kristalai. Dauguma parodos tapybos kūrinių unikalūs tuo, jog yra apauginti kristalais, kurie įkūnija gamtos cianido metaforą: ugnis simbolizuoja tobulumo žlugimą, o gamtos elementai (bitės, vabzdžiai) išreiškia skausmą, kurį prisiminsime iki pat reikšmingiausios tikrovės momento. Kai kurie kristalai yra matomi plika akimi, kiti – tik pasitelkus specialiąsias priemones. Nuodai žmonių pasaulyje ne visada aiškiai matomi, taip pat ir parodoje „Cianidas gamtoje“ žmonėms leidžiama suprasti, pažinti bei išvysti perteiktą metafizinę tiesą. „Paroda siekiu žmones paskatinti apgalvoti ir analizuoti savo veiksmus socialinėje erdvėje. Šis projektas taip pat siekia paskatinti jaunuosius menininkus išreikšti šiandieninės visuomenės problemas, nesuprantamus jausmus bei nebijoti eksperimentuoti su aplink mus esančiomis priemonėmis. Pasak Artūro Šopenhauerio, menas ir askezė padeda išsivaduoti iš kančios ir estetiniu potyriu prieinama prie „geismų katorgos šabo“, todėl paroda „Cianidas gamtoje“ siekiu palengvinti žmonijos dvasinį spaudimą ir menu pulsuojančius organizmus paskatinti nebijoti žodžio „transcendencija“, – teigė autorius.

E.Rasiukas gimė 1997 m., augo Klaipėdoje apsuptas gamtos, domėjosi botanika, herpetologija, gemologija, entomologija bei gastronomija. 2016 m. baigė Klaipėdos licėjų ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Tuščiosios ertmės neleido kūrėjui tobulėti bei pasijusti pilnaverčiu žmogumi, todėl nuo 2009 m. jis tobulinosi meno bei mokslo srityse. Artimiau susipažinęs su gamtos mokslo sritimis – chemija, fizika bei biologija – jaunasis kūrėjas pradėjo visas sukauptas žinias taikyti buityje, vėliau ir mene. Gamtos mokslai jam leido eksperimentuoti, atrasti naują meno tekstūrą ir kurti. Šiuo metu jis dirba kulinarinėje aplinkoje bei siekia perteikti jam pačiam nesuprantamus jausmus meno forma, atrasti bei kurti naujas medžiagas.

E.Rasiuko tapybos paroda „M art“ galerijoje Klaipėdoje (Turgaus g. 9) veiks iki lapkričio 19 d.