Latvių „Illumina“

Festivalį gruodžio 4-ąją pradės unikalus vyrų balsų ansamblis „Schola Cantorum Riga“ (Latvija). Jis gilinasi į senosios muzikos lobynus, ypač grigališkojo choralo, viduramžių giesmių atlikimą. Ansambliui vadovauja bene žymiausias senosios muzikos specialistas Latvijoje – Guntaras Pranis. Įvairiomis šiuolaikinėmis formomis atlikėjai tiesia kelius į klausytojų širdis. Jie rengia originalias programas, kuriose kūrybingai derina senosios ir šių dienų muzikos skambesį.

Programa „Illumina“ – tai įvairių giesmių rinkinys, kurias jungia ta pati tema – šviesa. Šviesa tampa raktiniu žodžiu, parodančiu dviejų epochų, dviejų muzikos stilių sankirtą. Senąją epochą įprasmina grigališkojo choralo, viduramžių giesmių harmonijos bei senosios polifonijos, pavyzdžiui, sakralinių ispanų giesmių, grožis.

Kita programos dalis – tai improvizacijos mušamaisiais instrumentais, kurias atlieka Rihardas Zalupė ir Ivaras Kalninis. Tai tarsi tiltas, jungiantis praeitį su dabartimi. Iš šimtmečiais nutolusių garsų sintezės išauga originalus muzikinis dialogas, pagrįstas meditatyviu ir spalvingu garsų pasauliu. 2006 m. „Schola Cantorum Riga“ išleido šios programos kompaktinę plokštelę. Šiemet programa „Illumina“ skambėjo prestižiniame Vilniaus festivalyje, o dabar atkeliaus į Lietuvos pajūrį.

Mūza ir orkestras

Gruodžio 6-ąją Klaipėdos kamerinis orkestras vėl muzikuos kartu su pripažinta pianiste Mūza Rubackyte (Lietuva, Prancūzija, Šveicarija). Mindaugo Bačkaus vadovaujamas orkestras labai vertina galimybę kurti su ja kartu scenoje, kai, pasak pianistės, „muzikos šedevras kaskart stebuklingai atgimsta iš naujo“.

Fortepijono virtuozė nuolat koncertuoja visoje Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Azijoje. Jos scenos partnerių sąraše – garsūs pasaulio orkestrai, dirigentai ir solistai. Lietuvos Vyriausybės bei Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premijomis apdovanota M. Rubackytė yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė. Šiemet tai bus jau VI festivalis. Dar nenuskambėjus paskutiniams jo akordams pianistė atvyks į Klaipėdą ir kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru interpretuos L. van Beethoveno Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 4.

Prie dirigento pulto stovės elegancija ir subtiliu muzikiniu skoniu pasižymintis latvių dirigentas Normundas Šnė. Puikus baroko, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos žinovas yra  ištikimas savo vadovaujamam kolektyvui „Sinfonietta Riga“ ir nedažnai koncertuoja kaip kviestinis dirigentas.

Programoje dar skambės XX a. lenkų ir žydų kilmės kompozitoriaus M. Weinbergo (2019 m. minimos jo 100-osios gimimo metinės) bei lenkų kompozitorės ir smuikininkės  G.Bacewicz orkestriniai opusai.

Pasakos saksofonams

Gruodžio 12-ąją į Klaipėdos koncertų salės sceną grįš nuotaikingasis saksofonų kvartetas „Signum“, kurį 2006 m. subūrė Kelne susitikę keturi saksofonininkai. Savo jaunatviška energija, įtaiga ir novatoriškomis idėjomis kvartetas jau kelerius metus pučia gaivų permainų vėją į Europos koncertų sales ir festivalius. Jis koncertuoja įvairiausiose ir netikėčiausiose vietose – tai ir prestižinė Niujorko „Carnegie Hall“, ir Dolomitinių Alpių snieguota viršukalnė. Grodamas nepaprastai lengvai ir dažniausiai be natų, „Signum“ kūrybiškai papildo savo pasirodymus sceniniu judesiu ir instrumentinio teatro elementais. Tuo netruks įsitikinti ir Klaipėdos publika, išgirsianti kvarteto atliekamą vokiečių kompozitoriaus S. Matthuso koncertą „Fantastiniai burtų sapnai. Pasakos saksofonams“.

Taip pat šio vakaro programoje – simfonija „Iš plokščiojo pasaulio“, kurios autorius – itin įvairiapusė asmenybė, eseistas, pedagogas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, minintis 75-ąsias gimimo metines. Šia proga į klausimą, ar liko neįveiktų kalnų, kompozitorius atsakė: „Nuo kalno, į kurį kopi visą gyvenimą, atsiveria slėnis, į kurį reikia suspėti nusileisti. Jame taip pat yra kas veikti. Laukuose visuomet reikia žemdirbių. Prisijungsiu prie jų triūso.“

Šią programą su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru rengia jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Lietuvos nacionalinės ir Baltijos asamblėjos meno premijų laureatas Modestas Pitrėnas.

Šokis ir violončelės

Gruodžio 13-ąją bus parodytas šokio ir gyvos violončelių muzikos spektaklis „Boléro–Extended“, kuriame dalyvauja Šeiko šokio teatras ir Klaipėdos violončelių oktetas.

Unikalus šokio ir gyvos muzikos spektaklis gimė iš violončelininko, Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio ir konkurso iniciatoriaus M. Bačkaus idėjos violončelėmis atlikti „Bolero“ – vieną žymiausių prancūzų kompozitoriaus M. Ravelio kūrinių orkestrui – ir jo ilgamečio bendradarbiavimo su Šeiko šokio teatru.

Choreografiją spektakliui sukūrė žymus danų choreografas Palle Granhojus, dažnai savo spektakliuose derinantis šiuolaikinio šokio kompozicijas su klasikine muzika. Kurdamas choreografiją „Boléro–Extended“, jis pasitelkė autorinę obstrukcijos techniką, ribojančią šokėjų judesius ir lemiančią specifinį pasikartojančios ritmikos judėjimą, grįstą „Bolero“ muzika. Pastaroji, per visą spektaklį originaliai dekonstruojama ir atliekama vienos ar aštuonių violončelių, suskamba itin netikėtai ir šiuolaikiškai. Nustebins ir scenovaizdžio sprendimas: įprastinė teatro situacija, kai muzikantai sėdi orkestro duobėje, o šokėjai šoka virš jų ant scenos, bus apversta aukštyn kojomis...

„Boléro–extended“ premjera įvyko II Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio ir konkurso metu 2019 m. gegužės 6 d. ir sulaukė didelio publikos susidomėjimo.

Viešpaties gimimas

Festivalio programa, gruodžio 15-ąją skambėsianti Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, pavadinta pagal žymaus prancūzų kompozitoriaus, pianisto, vargonininko, pedagogo O. Messiaeno kūrinį „Viešpaties gimimas“. O. Messiaenas buvo labai giliai tikintis katalikas ir muzikos teologas. Sakralaus grožio kupiną „Viešpaties gimimą“ sudaro devynios meditacijos vargonams, kurias įkvėpė Jėzaus gimimas, kalnai ir viduramžių katedrų vitražai.

Keturias meditacijas iš Viešpaties gimimo atliks Dainius Sverdiolas, daugiau nei prieš tris dešimtmečius Vilniaus arkikatedroje bazilikoje surengęs O. Messiaeno vargonų muzikos koncertų ciklą. Jo koncertų programose vyrauja romantinė ir šiuolaikinė muzika, jis dažnai yra lietuvių kompozitorių naujų kūrinių vargonams pirmasis atlikėjas.

Šioje programoje skambės ir trimitininko Sigito Petrulio bei jo vadovaujamo Klaipėdos brass kvinteto atliekami kūriniai. Vargonų ir vario skambesys užpildys visą koplyčios erdvę. Susikaupimui ir apmąstymams nuteikiančią muziką keis džiugią kalėdinę nuotaiką pranašaujanti kūryba.

Vien tik Piazzolla

Paryžius, Niujorkas ir Buenos Airės; argentinietiškas tango, klasikinė muzika ir džiazas – gyvenimas skirtinguose miestuose ir muzikinių stilių įvairovė suformavo unikalų A. Piazzollos kūrybinį braižą, kuriam publika neabejinga jau daugiau nei pusę amžiaus.

Gruodžio 17-ąją koncerte „Vien tik Piazzolla“ smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Glebas Pyšniakas ir akordeonininkas Tadas Motiečius kvies kartu leistis į muzikinę kelionę po skirtingus žemynus, kultūras ir žanrus, skambant vien tik A. Piazzollos kūriniams.

Koncertas visai šeimai

Gruodžio 19-ąją festivalis pakvies į koncertą visai šeimai „Kalėdų rytą Agava pražydo“.

Personažas Agava, kurį publika sutiks koncerte, atėjo iš poetės Violetos Palčinskaitės knygos „Eilėraščiai iš namų“: „Senukas augino dygliuotą agavą / Kas rytą ji gerdavo saldžią kakavą...“ Ką Agava veikė Kalėdų rytą?  Su kuo ji tada gėrė saldžią kakavą?..

Šio koncerto klausytojai susitiks su minėta poete, dainų autoriumi ir atlikėju Vygantu Kazlausku, aktore Indre Liutkevičiūte bei Čiurlionio kvarteto artistais. Skambės V. Palčinskaitės eilėraščiai, virtę melodingomis dainomis, ir klasikinės muzikos kūriniai styginių kvartetui.

Kalėdų oratorija

Gruodžio 22-ąją Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje bus atlikta žymaus prancūzų kompozitoriaus C.Saint-Saenso „Kalėdų oratorija“.

C.Saint-Saensas muziką kūrė greitai ir sklandžiai. Kalėdų oratoriją jis parašė per 12 dienų, likus labai nedaug laiko iki premjeros per 1858 m. Kalėdas. Tai neilgų 10 dalių kūrinys, primenantis baroko epochos oratorijas ir kantatas. Vyraujantis lyrinis ir melodingas tiek dainuojamų, tiek instrumentinių partijų charakteris daro jį labai patrauklų.

„Kalėdų oratoriją“ atliks Klaipėdos choras „Aukuras“, Klaipėdos kamerinis orkestras, solistai Rosana Štemenetian (sopranas), Kęstutis Alčiauskis (tenoras) ir Dainius Puišys (baritonas). Diriguos jaunosios kartos dirigentas Linas Balandis, pirmą kartą dirbsiantis su minėtais klaipėdiečių kolektyvais. Tvirtu mostu, jautria klausa ir interpretacijos tikslumu pasižymintis dirigentas neseniai tapo Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu.

Skambės kariliono varpai

Gruodžio 25-ąją ir gruodžio 31-ąją kalėdinį  ir naujametinį Klaipėdos kariliono koncertus surengs uostamiesčio karilionininkai.

Per Kalėdas iš Klaipėdos centrinio pašto bokšto visus sveikins karilionininkas Kęstutis Kačinskas, o į Naujuosius klaipėdiečius palydės Stanislovo Žilevičiaus atliekama varpų muzika. Jos garsai sklis po švenčiantį miestą, skelbdami džiugią žinią. Skambės kalėdinės giesmės, klasikinių kūrinių aranžuotės.

Virtuozo treliai

Gruodžio 27-ąją festivalio scenoje Lietuvos kamerinis orkestras pasirodys kartu su smuiko virtuozu Romanu Kimu (Vokietija), kuris laikomas vienu kontroversiškiausių mūsų dienų smuikininkų.

Kelne gyvenantis totorių, baltarusių ir korėjiečių kilmės jaunasis smuiko virtuozas yra atpažįstamas visame pasaulyje dėl pusę veido dengiančių prizminių akinių, o jo griežimas sulaukia didžiausių liaupsių net iš rimčiausių nūdienos smuiko autoritetų. Per savo trumpą karjerą R. Kimas sugebėjo išplėsti savo instrumento galimybes taip, kad jos atlieptų sau pačiam keliamus ekstremalius techninius uždavinius. Sekdamas N. Paganini pėdomis, jis sugeba pagriežti Bacho Ariją, atlikdamas visas kūrinio instrumentines partijas. Šio kūrinio atlikimas išgarsino jį platformoje „YouTube“ dar iki jam pradedant gastroliuoti po pasaulį.

Kritikai negaili solistui pagyrų dėl jo skambesyje slypinčio sprogstamos energijos užtaiso, neįtikėtino virtuoziškumo, nepriekaištingos technikos ir garso grožio. Jis nuolatos ieško naujų technikų, kurias galėtų pasitelkti savo kūrybiniams sumanymams. Smuikininkas išrado ir pradėjo griežti naujo tipo stygomis, kurias naudoja vos keli smuikininkai visame pasaulyje. Šiuo metu eksperimentuoja su minėtais prizminiais akiniais, dėvėdamas juos savo pasirodymų metu.

Prieš kelerius metus pradėjęs pats komponuoti muziką, R. Kimas nepaiso jokių mokyklų ir taisyklių: rašo ir aranžuoja kūrinius, kuriais išreiškia savo romantinius jausmus, arba meta iššūkį savo meniniams gebėjimams, dažnai pranokdamas tai, kas anksčiau buvo laikoma techniškai įmanoma pagriežti šiuo instrumentu. Viena sėkmingiausių jo pastarųjų metų kompozicijų – parafrazė „I Brindisi“ G. Verdi „Traviatos“ temomis, skambėsianti ir šiame koncerte. Taip pat bus atlikta G. Tartini Sonata „Velnio treliai“, G. Paganini „Cantabile“ ir kiti žinomi smuiko bei kamerinio orkestro repertuaro kūriniai.

Kalėdos su Karalienės šešetu

Gruodžio 30-ąją į Klaipėdos koncertų salės sceną sugrįš Vindzoro pilyje (Jungtinė Karalystė) gyvenanti ir kurianti vokalinė grupė „The Queen’s Six“. Šeši vyrai, dainuojantys a cappella (be pritarimo), susibūrė 2008-aisiais, kai buvo minimos karalienės Elžbietos I 450-osios karūnavimo metinės. Jos garbei ansamblis buvo pavadintas Karalienės šešetu.

Visi ansamblio nariai tarnauja Šv. Jurgio koplyčioje choristais-vikarais (giedotojais pasauliečiais). Nuo XIV a. vidurio gyvuojantis Vindzoro pilies Koplyčios choras gieda pamaldose, dalyvauja privačiose ir valstybinėse iškilmėse, dažnai karališkosios šeimos akivaizdoje. Tai įpareigoja siekti aukščiausio vokalinio meistriškumo, tačiau ypatingą kolektyvo susitelkimą ir skambesio vientisumą, publiką išsyk sužavintį bendravimo laisvumą lemia tai, kad jie visi kasdien gieda kartu Karališkojoje koplyčioje.

Ansamblis susibūrė tam, kad skleistų savo unikalų atlikimo meną platesnei auditorijai. Jo repertuare dera asketiškas viduramžių giedojimas, puošni renesanso polifonija, jausmingi madrigalai, ilgam įsimenančios liaudies dainos ir nuotaikingos džiazo bei popmuzikos kūrinių aranžuotės. „The Queen’s Six“ koncertavo festivaliuose Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje, taip pat surengė sėkmingas gastroles Vokietijoje ir Austrijoje.

Žvilgsnis į žvaigždes

Festivalį gruodžio 31-ąją vainikuos koncertas „Pažvelk į žvaigždes“, kurio programa suverta iš nuostabiausių klasikos perlų.

Šventinę nuotaiką kurs Klaipėdos kamerinis orkestras ir su juo koncertuosiančios dvi žavios damos. Tai savo kerinčiu balsu ir išgryninta vokaline technika klausytojus užburianti Viktorija Miškūnaitė (sopranas) ir koncertinėje scenoje retus instrumentus – domrą ir mandoliną – meistriškai valdanti Jekaterina Močalova.

Spinduliuojanti vaidmenų žiežirbomis V. Miškūnaitė ryški tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje ji debiutavo prieš septynerius metus, o po kelerių metų tapo šio teatro soliste. Per trumpą laiką dainininkė pelnė du Auksinius scenos kryžius bei Metų operos solistės titulą. Pernai vasarą ji sulaukė itin didelės sėkmės, atlikdama pagrindinį vaidmenį Insbruko (Austrija) senosios muzikos festivalyje pastatytoje G. Saverio Mercadante’s operoje „Apleistoji Didonė“. Režisierius Jurgenas Flimmas po premjeros sakė: „Ji – ne žvaigždė. Ji – spinduliuojantis deimantas, kuriuo gali džiaugtis iš arti.“ Šiemet LNOBT V. Miškūnaitė meistriškai įkūnijo rūsčiąją princesę Turandot to paties pavadinimo G. Puccini operoje, režisuotoje garsiojo Roberto Wilsono.

J. Močalova koncertuoja kaip solistė su simfoniniais, kameriniais ir liaudies instrumentų orkestrais tiek Rusijoje, tiek už jos ribų  –  nuo Japonijos iki JAV. Daugelio tarptautinių konkursų laureatės pasirodymai aukštai vertinami dėl nepriekaištingos technikos ir muzikalumo. Atlikėja dažnai bendradarbiauja su šiuolaikiniais kompozitoriais ir inspiruoja naujų kūrinių domrai ir mandolinai atsiradimą.

Festivalio „Salve Musica“ rengėjai tikisi, kad amžinai gyva klasikinė muzika padės uostamiestyje kurti šventinę nuotaiką ir visus klausytojus viltingai palydės į 2020 metus.