Kurs šventinį vienybės jausmą

Šimtą metų žmonės fotografavosi prie paminklo „Už laisvę žuvusiems. 1923 m.“ miesto kapinėse, vėliau – Skulptūrų parke. Taip jie išreiškė pagarbą Klaipėdos kraštui ir Lietuvai.

Klaipėdos miesto kapinėse yra palaidoti trys lietuviai sukilėliai, žuvę karinės operacijos metu, ir Andrius Martusevičius-Martus, po mėnesio miręs nuo plaučių uždegimo Kretingos ligoninėje. Sukilėlių kapas Klaipėdoje yra simbolinė vieta, kur žmonės net sovietmečiu degdavo žvakutes, dėdavo gėles, taip perduodami žinią ateinančioms kartoms, kad nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja jų širdyse gyva.

Lauko parodoje eksponuojama 17 įspūdingiausių nuotraukų iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvų ir miestiečių asmeninių albumų. Nuotraukos pateiktos istorine seka – nuo 1923 m. iki mūsų dienų.

Organizatoriai tikisi, kad paroda suteiks džiaugsmo ir sukurs šventinį vienybės jausmą su žmonėmis, kurie gyveno prieš 100 metų ir kurių idėjos gyvuoja šiandien.

Klaipėdos krašto metams skirta paroda Klaipėdos Danės skvere prie naujųjų fontanų veiks nuo sausio 13 d. iki balandžio 1 d.

Išsamiai ir objektyviai

Sausio 15 d. 14 val. Klaipėdos pilies muziejaus Konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) bus atidaryta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Ji skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui.

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, turėjęs didelės įtakos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. 1923 m. jauna Lietuvos Respublika įrodė, kad gali sėkmingai ir efektyviai ginti savo interesus: Lietuva atsigręžė į Vakarus ir tapo jūrine valstybe. Parodoje siekiama išsamiai ir objektyviai pristatyti 1923 m. įvykius, įvertinti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos aplinkybes, kartu pateikti ir platesnį istorinį, kultūrinį kontekstą.

Papildys autentiški eksponatai

Istorinis vizualinis pasakojimas sudaro galimybę retrospektyviai pažvelgti į Mažosios Lietuvos regioną, XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje gimusius kultūrinius kontaktus, Didžiojo karo iššūkius, Klaipėdos krašto padėtį 1919–1922 metais, atkurti 1923-ųjų įvykius bei papasakoti apie asmenybes, nulėmusias krašto ateitį.

Parodoje panaudota ne vieną dešimtmetį įvairiuose Lietuvos ir Prancūzijos archyvuose, muziejuose, bibliotekose, privačiuose rinkiniuose kaupta dokumentinė, kartografinė, ikonografinė medžiaga. Dalis jos mažai žinoma ar visuomenei bus pristatyta pirmą kartą. Tekstinę, vaizdinę informaciją papildys išskirtiniai autentiški eksponatai: reliktai iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Ypatingosios rinktinės karininkų 1923 m. sausio įvykių metu naudotas žemėlapis, J. Budrio asmeninis pistoletas ir 1937 m. užrašyti atsiminimai, unikalios nuotraukos iš prof. D. Kauno rinkinio ir kt.

Keliaus po Lietuvą

1923-aisiais sukurtas dokumentinis filmas „Klaipėdos atvadavimas. 1923 m. sausio 10–15 d.“ suteiks galimybę pamatyti unikalius sausio įvykių metu užfiksuotus vaizdus, o savo žinias parodos lankytojai turės progą pasitikrinti virtualiame žaidime „Klaipėda. 1923“.

Paroda Klaipėdos pilies muziejuje veiks iki vasario 10 d., vėliau iškeliaus į kitus šalies miestus, aplankydama Lietuvos nacionalinį, Vytauto Didžiojo karo, Kėdainių krašto, Šiaulių „Aušros“ bei Šilutės Hugo Šojaus muziejus.

Rengėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė. Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Kėdainių krašto muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.