Pjesė „nunešė stogą“

Spektaklio premjera įvyko sostinėje pernai pavasarį. Jį jau matė festivalio „Temporada Alta“ Žironoje (Ispanija) publika. Spektaklis dabar intensyviai keliauja per Lietuvą, o Klaipėdoje įtrauktas į šalies teatrų festivalio „Jaunatis“ programą.

„Žmogus iš Podolsko“ – tai rusų rašytojo D.Danilovo debiutas dramaturgijoje, „nunešęs stogą“ Rusijos žiūrovams ir kritikams. 2018 m. ši pjesė pelnė pagrindinį šalies teatrinį apdovanojimą „Auksinė kaukė“.

Pjesės veiksmas vyksta įprastoje policijos nuovadoje, į kurią pristatomas sulaikytasis – niekuo neypatingas jaunuolis, nedidelio miestelio gyventojas. Sulaikymo pagrindas lieka neaiškus – jaunuolis yra blaivus, jo dokumentai tvarkingi, o konkrečių jo tariamai padarytų pažeidimų nenustatyta. Tačiau policininkai vis vien surengia jam emocionalią apklausą, o jų užduodami klausimai visiškai neatitinka mums įprastos apklausos logikos. Apklausa pavirsta intensyvios psichoterapijos seansu, priverčiančiu sulaikytąjį naujai pažvelgti į savo beprasmį gyvenimą. Policininkai pasirodo besantys itin išsilavinę intelektualai, turintys kilnią misiją – parodyti, koks įdomus ir spalvingas paprasto žmogaus gyvenimas.

Tikrovės netikrumas

„Šiandien švelnioji propaganda skleidžiasi per kūrybingumą, o nuomonės formuojasi per aukščiausio lygio televizijos šou, debatus. Niekas primygtinai net neperša vienos tiesos. Tiesiog, pasitelkiant visą įmanomą sofistinę argumentaciją, kuriama ta tikrovė, kokią norima turėti. Norima tikrovė kuriama per gražųjį paviršių ir besąlygišką pozityvizmą – šou, intelektualinius žaidimus, aukštąją teatro kultūrą, šiuolaikinį meną, na, ir, žinoma, visus užburiančią profesionalią TV. Tokiai švelniai propagandai sunku priešintis ir lengva prarasti tikrovę tokią, kokia ji yra, o ne tikrovę iš didžiosios raidės, kuri yra suformuota už tave. „Žmogaus iš Podolsko“ situacija – tai paprastas įvykis paprastoje policijos nuovadoje. Nieko ypatingo neįvyksta – tik staiga atskleidžiamas, kaip „Matricos“ filme, tikrovės netikrumas, nelaisvės narvas, kuris visiems atrodė kaip beribės laisvės visata. Šią pjesę pastačiau Lietuvoje, nors ji turi daug tik Rusijai būdingų ypatumų. Vis dėlto panaši matrica veikia ir čia – mes patys dažnai norimus dalykus, apgaudinėdami save ir kitus, įprasminame kaip esamus. To labai daug ir mūsų politikoje, mūsų tiek dabarties, tiek praeities suvokime – tad neišvengiamai ir mūsų dabar kuriamoje ateityje“, – teigė režisierius O.Koršunovas.

Absurdiškas realizmas

Tiek „Žmoguje iš Podolsko“, tiek kituose D.Danilovo kūriniuose apstu smulkmeniško dokumentalumo. Tai – ne atsitiktinumas, nes savo karjerą rašytojas pradėjo nuo žurnalisto, rašančio apie periferinius Rusijos miestus, pozicijos. Pirmiesiems literatūriniams kūriniams rašytoją taip pat įkvėpė Rusijos provincija. „Man daug įdomiau tai, kas supa mano kūrinių veikėjus, nei patys veikėjai ir jų vidus“, – yra sakęs D.Danilovas. Nepaisant daugybės absurdo ir šaržo, kritikai dažnai pastebi, jog „Žmogus iš Podolsko“ – tai D.Danilovo „pasilabinimas“ su šiandienine Rusija ir joje veikiančia sistema. Ten pjesė ir pirmieji jos pastatymai tapo išbandymu patriotizmo sąvokai. Absurdiškas realizmas – taip „Žmogų iš Podolsko“ apibūdino dažnas kritikas.

Pjesę į lietuvių kalbą išvertė Rolandas Rastauskas. Spektaklio scenografas – Linas Liandzbergis, kostiumų dailininkė – Rūta Lendraitytė, muzika – Diopo Ndugu.

Spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“ vaidmenis kuria populiarūs teatro ir kino aktoriai. Pagrindiniame Žmogaus iš Podolsko vaidmenyje – Šarūnas Zenkevičius, Pirmasis policininkas – Marius Repšys, Policijos viršininkė – Giedrė Mockeliūnaitė, Žmogus iš Mytiščių – Marius Čižauskas, Antrasis policininkas – Rytis Saladžius.

OKT / Vilniaus miesto teatro spektaklis „Žmogus iš Podolsko“ (N14) Žvejų rūmuose bus rodomas vasario 19 d. 18 val.

Bilietus platina „Tiketa.lt“ ir „Teatrai.lt“ (vietų skaičius ribotas).