Gastroliuoja daugiau nei 40 metų

Nacionalinis Kauno dramos teatras pajūryje pradėjo gastroliuoti daugiau nei prieš keturis dešimtmečius, dar 1976-aisiais. Tuomet seniausias Lietuvos teatras į Klaipėdą ir Palangą atvežė šiuos spektaklius: Keturakio „Amerika pirtyje“, D. Urnevičiūtės „Pagonę“, A. Arbuzovo „Senamadę komediją“ bei H. Ibseno „Norą“. Daugelį metų vykdavo spektaklių rodymai šiuose ir mažesniuose Žemaitijos miestuose, o vėliau užgimė tradicija rugpjūty aplankyti Palangos kurortą ir parodyti spektaklius šio miesto poilsiautojams bei gyventojams. Ilgametis teatro administratorius Rimantas Štaras mena, kad žiūrovų netrūkdavo – spektaklius rodydavo net po keletą kartų: komedija „Amerika pirtyje“ (1976) ir A. Strindbergo „Kreditoriai“ (1983) vyko net keturis vakarus iš eilės. Salės buvo pilnos.

„Žinoma, reklamuodavomės miesto stenduose, dalindavome skrajutes, paskelbdavo spektaklių rodymus laikraščiuose, per radiją pliaže. Tačiau dabar, išaugus konkurencijai ir esant tokiai pramogų gausai pajuokaujame, kad nepakenktų oro balionas su spektaklio plakatu arba lėktuvas galėtų praskristi su reklamine iškaba“, – šypteli administratorius.

Svarbų vaidmenį atlieka ir oras. Publikos įpročius stebintis administratorius juokauja: „Blogesnis oras netgi į gerą – žmonės ieško pramogų. O kai plieskia saulė, pliaže visą dieną praleidę poilsiautojai nori ištiesti kojas namuose, – nebent juos suvilioja gera komedija.“

Kviečia dainomis

Norint prisistatyti kurorto publikai, visada ieškoma įdomesnių būdų. Štai gastroliuojant su spektakliu W. Shakespeare‘o „Dvyliktoji naktis“ aktoriai, persirengę kostiumais grojo mieste ir žadino publikos smalsumą, prieš spektaklį E. Scribe „Priežastys ir pasekmės“ pasipuošę epochiniais kostiumais teatro vadybininkai važinėjo žirgais kinkytomis karietomis pagrindinėmis miesto gatvėmis. Keletą metų Kauno dramos teatras pajūryje gastroliuodavo su kameriniais spektakliais miesto kultūros centre „Ramybė“ – J. Smuul „Svečiuose pas pulkininko našlę“, I. Hagerup „Stiklinė arbatos su citrina“ ir kitais.

„Ištikimi mūsų teatro gerbėjai netgi pareiškė pastabą, kad kauniečių laukia ir Palangos senojoje gimnazijoje, tad nepamirštame ir šios teatralus suburiančios vietos. Prieš porą metų didelio susidomėjimo sulaukė gimnazijoje rodytas spektaklis „Mūsų brangioji Pamela“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko vasaras Palangoje leidžianti Gražina Balandytė“, – sako daugelį metų su publika artimai bendraujantis R. Štaras. Norėtųsi publikai parodyti ir naujausias, aukščiausius teatrinius apdovanojimus pelniusias teatro premjeras, tačiau to padaryti neįmanoma dėl specialiai tam nepritaikytos salės techninių galimybių.

Vaidino legendinėje vietoje

Veikiausiai daugelis kurorto svečių yra matę atminimo lentą J. Basanavičiaus gatvėje netoli prieigų prie garsiojo tilto, primenančią pirmojo pjesės Keturakio ,,Amerika pirtyje” pastatymą 1899 m. Palangoje ir pirmąjį viešą spektaklio rodymą lietuviškos spaudos draudimo metais. Kauniečiai pakartojo šį neeilinį rodymą 2009 metais. Garsaus V. Lencevičiaus režisuoto spektaklio puiki aktorių komanda – Milė Šablauskaitė, Algirdas Pintukas, Regina Varnaitė, Antanas Žekas, Albinas Budnikas ir kiti – publiką virkdė juoko ašaromis legendinėje spektaklio rodymo vietoje.

„Vaidinome proginį spektaklį, skirtą 110-osios spektaklio rodymo metinėms. Tiesa, dėl ūmaus sveikatos sutrikimo negalėjo dalyvauti muzikantas, tad dainavome gyvai. Publika suprato. Laimei, oras pasitaikė palankus. Yra buvę, kad dėl lietaus „Amerika pirtyje“ rodymą Raudondvario dvaro kieme teko nutraukti po dviejų veiksmų“, – tokių spektaklių ypatumus vardija Rimantas Štaras.

Pasimaudyti ir palošti kortomis

Teatralų išvykos į pajūrį trukdavo netgi dvylika dienų, o dabar dažniausiai tik porą. Ilgamečio teatro aktoriaus Albino Budniko atmintyje išlikę daug smagių prisiminimų, susijusių su gastrolėmis pajūryje. Jam teko vaidinti A. Minčkovskio „Skėčius reikia saugoti“, K. Sajos „Šventežeryje“, J. M. Synge „Šaunuolyje iš Vakarų pakrantės“, „Amerikoje pirtyje“ ir daugelyje kitų spektaklių. A. Budnikas sako, kad galiojo nerašyta taisyklė – jei spektaklyje vaidindavo Regina Varnaitė, salės būdavo pilnutėlės.

Ar pavykdavo aktoriams nueiti prie jūros ir pasilepinti saule, panirti į bangas? Aktorius Albinas Budnikas pasakoja, kad rytais dauguma kolegų eidavo prie jūros pasimaudyti, o jis su šviesios atminties Kęstučiu Geniu, puikiu plaukiku, būtinai apiplaukdavo Palangos tiltą! Aktorius prisimena, kad K. Genys išplaukdavo į jūrą netgi dviems valandoms – nuplaukdavo kelis kilometrus.

Sykį jį sulaikė pasieniečiai, manydami, kad aktorius sumanė bėgti į Švediją. Artistą teko gelbėti teatro direktoriui R. Tumpai. Numatytas spektaklis įvyko. Vyriška kompanija mėgdavo pliaže palošti kortomis. Juokingiausia būdavo susitikti vakare: vieni būdavo raudonai įdegę pilvus arba nugaras, kiti – veidus.

Susitikimai su žiūrovais

Šį rugpjūtį Nacionalinis Kauno dramos teatras palangiškiams ir miesto svečiams atveža du spektaklius – rugpjūčio 17 d. vieno veiksmo spektaklį pagal autobiografinį R. Gary romaną „Aušros pažadas“ bei rugpjūčio 18 dieną M. Mayenburgo aštrią it skalpelio pjūvis komediją „Bjaurusis“. Abu rodomi Palangos senojoje gimnazijoje.

Spektaklyje „Aušros pažadas“ rašytojo ir diplomato motinos Minos Kacevos vaidmenį kurianti aktorė Jūratė Onaitytė jau gyvena gastrolių jauduliu.

„Jaudinuosi, nes tai pirmasis spektaklis po atostogų. Teks grąžinti save į vaidmenį po vasaros įspūdžių. Keletą dienų tuo ir gyvensiu. Norisi neapvilti žiūrovų, atsiduoti visa širdimi ir energija. Laukia nelengva diena – teks repetuoti, prisitaikyti prie apšvietimo, galbūt keisti mizanscenas priklausomai nuo scenos dydžio. Bet visa tai pasimiršta, kai jauti vaidybos malonumą ir ryšį su žiūrovu. Tai yra svarbiausia“, – sakė publikos mylima aktorė.