Iki kovo 2-osios Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L“ eksponuojama jubiliejinė Juozo Šikšnelio skulptūrų paroda „Nuo gimtadienio iki gimimo dienos“.

Parodoje pristatoma tik maža dalis veik septintąją dešimtį įpusėsiančio autoriaus maždaug nuo 1978 iki 2000 metų sukurtų darbų. Nei jis pats, nei kiti nebandė suskaičiuoti, kiek iš viso iškalta, nutašyta, išdrožta įvairaus dydžio skulptūrų ir statulėlių. Suskaičiuoti galima tik stacionariai stovinčias Švendubrėje bei Mažeikių, Vilniaus Bernardinų, Kretingos, Raguvos, Biržų kapinėse esančius antkapinius paminklus, medinius kūrinius, pasklidusius po Lietuvą, iškeliavusius į Vokietiją, Ameriką, Rusiją ir Lenkiją, pražuvusius Vengrijoje, dabar eksponuojamus Balstogės vaivadijos bibliotekose Lenkijoje. J.Šikšnelio medžio ir akmens skulptūros eksponuotos daugiau nei 20-yje parodų Lietuvoje ir užsienyje.

„Mano mokytoja – gamta, išauginusi medžius, suformavusi akmenis. Stebiu juos, ieškau mokytojos užuominų į formą, ilgainiui aptinku, nuskobiu kas nereikalinga, o tai atlikus lieka darbeliai, kuriuos nenoriai vadinu skulptūromis, palikdamas tą pavadinimą žmonėms, baigusiems mokslus, turintiems diplomus arba bent amatą. Kažkas yra sakęs: „Kūryba – tai bėgimas nuo tamsos savo sieloje“. Pridėčiau: tai bandymas apsivalyti nuo kasdienybės dulkių, bandymas ieškoti (nebūtinai surasti) prasmės beprotiškame lėkime į nebūtį, išnykimą. Kūrybos džiaugsmas – ne baigtas darbas, o procesas, pamažu lukštenant formą. Tai paklusniai nuo kalto kirčių skylantis akmuo, tai kvepiančios ąžuolo ar liepos drožlės. Tai nuo įtampos maudžiantys raumenys.
Akmeninės statulos pasidengs laiko patina, o jų užmerktos akys atidžiai stebės lėtai gyvenančią Švendubrę. Medinės skulptūros aižės, trūnys ir galop virs plėnimis. Neparašytos knygos uždus sąmonės ir pasąmonės įsčiose. Parašytos guls į nuosavus ir leidyklų stalčius. Jau išleistos dulkės knygynų lentynose, nes norintieji jas skaityti stokos pinigų. Nykstant kūrinio fiziniam būviui, ore skaidosi dvasinė jo išraiška. Kūryba – Sizifo triūsas: ritini akmenį į viršūnę iš anksto susitaikęs su mintimi, kad jis nuriedės atgalios“, – kalbėjo J.Šikšnelis apie kūrybos prasmę.

Ne tik skaptuojant skulptūrėles ir lazdas, bet ir rašant knygas, kurių jau išleido daugiau nei dvi dešimtis – apysakų, pjesių, novelių rinkinių ir detektyvinių romanų. Iš tikrųjų tai tas pats Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorius, kuris laisvalaikiu dar yra ir rašytojas, ir skulptorius. Įstabiai visa tai dera viename žmoguje. Duok Dieve, jam sveikatos.