R.Kmitos „Remyga“

Didžiulio dėmesio sulaukęs pirmasis Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ tapo savotišku Nepriklausomybės pradžios Šiaulių epu ir pažadino miesto savastį. Naujojo romano „Remyga“ veiksmas taip pat vyksta Šiauliuose. Tačiau tai – jau visai kitokia knyga. Apie nematomą, tamsiąją Šiaulių pusę. Ir apie Lietuvą. Tai romanas apie milicininką, tampantį policininku. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Tai romanas apie Sąjūdžio pradžią. Bet ne kronika, o menininko akimis parodytas santvarkų pasikeitimo sukeltos sumaišties šalyje, mieste ir žmonių mintyse paveikslas.

Lapkričio 19 d. 18 val. romaną išleidusi leidykla „Tyto alba“ kviečia į virtualų knygos pristatymą: https://www.facebook.com/events/3289950054447858/ – R.Kmitą kalbins Domantas Razauskas.

Apie laukinę motiną gamtą

Kol negalime keliauti, Eglė Aukštakalnytė Hansen nekasdienių įspūdžių kviečia ieškoti knygoje „Laukinė motina gamta“. Joje aprašomose istorijose autorė Afrikoje ieško juodojo raganosio ir dinozaurų palikuonių krokodilų, sveikinasi su Indijos džiunglių karaliais tigrais, Komodo saloje aptinka seniausią ir nuodingiausią pasaulio driežą. Netikėtai spalvingoje šiaurėje ji keliauja susitikti su baltųjų lokių šeimynėle, Aliaskoje išgyvena akistatą su ruduoju lokiu, o sunkiai įžengiamuose atogrąžų miškuose supažindina su artimiausiais mūsų giminaičiais primatais – kalninėmis gorilomis ir orangutanais. Įsimintinus pasakojimus apie laukinę gamtą lydi unikalios autorės fotografijos.

M.Lunde „Sniego sesė“

Viena žymiausių norvegų rašytojų Maja Lunde sukūrė nepamirštamą kalėdinę istoriją visai šeimai. Jos knygelė „Sniego sesė“ suskirstyta į 24 skyrelius, tad puikiai tiks skaityti visą gruodį. Nuostabiai iliustruota knyga pasakoja istoriją apie berniuką vardu Julianas, gimusį per Kūčias. Kalėdinis laikotarpis, anksčiau neapsieidavęs be imbierinių sausainių, mandarinų, židinyje pleškančių malkų ir išpuoštos kalėdinės eglutės, šiemet, rodos, atimamas iš Julijano. Šeima gedi mirusios vyresniosios sesers, o pačios Kalėdos, atnešdavusios tiek džiaugsmo, dabar žadina liūdesį ir sielvartą. Julianas nebetiki Kalėdomis, tačiau viskas pasikeis sutikus Kalėdas dievinančią Hedvigą. Šis nuostabus pasakojimas apie džiaugsmą ir liūdesį, begalinę meilę tikrai sukurs šventinę atmosferą namuose ir padės atrasti Kalėdų stebuklą.

M.Haigo „Tėtušis Kalėda ir aš“

Nejaugi ir vėl teks gelbėti Kalėdas? Amelija eina į elfų mokyklą ir mokosi to, ką turi mokėti tikras elfas. Tačiau jai labai sunkiai sekasi elfų magija. Be to, pasirodo, kad jos buvimu Elfhelme džiaugiasi toli gražu ne visi. Didžiausias Amelijos priešas – piktasis elfas Tėtušis Vodolas, kuris siekia išvyti mergaitę iš elfų miesto. Žmonėms ne vieta tarp elfų! Ir čia į pagalbą jam ateina senas Tėtušio Kalėdos priešas – Velykų kiškis ir jo kariauna. Drauge su piktuoju Vodolu kiškiai ketina sugriauti Kalėdas ir sunaikinti viską, kas su jomis susiję. Ar pavyks Amelijai ir šį kartą išgelbėti Kalėdų džiaugsmą, Tėtušį Kalėdą ir visą Elfhelmą, mažieji skaitytojai sužinos perskaitę britų rašytojo Matto Haigo knygelę „Tėtušis Kalėda ir aš“.

C.Carty-Williams „Kvinė“

Jei Bridžita Džouns būtų juodaodė ir gyventų Pietų Londone 2020 metais... Pagrindinė Candice’ės Carty-Williams romano veikėja 25 metų juodaodė (tai svarbu) Kvinė jungia britišką ir jamaikietišką kultūras, tačiau iki galo savęs nepriskiria nei vienai, nei kitai. Ji dirba dienraščio kultūros skyriuje, gyvena Pietų Londone, ir jos gyvenime viskas siaubingai komplikuota. Darbe ji nuolat turi stengtis prilygti baltiesiems viduriniosios klasės bendradarbiams. Jos asmeninis gyvenimas irgi visiškai sujauktas. Išsiskyrusi su ilgamečiu draugu, ji ima desperatiškai ieškoti meilės ir paguodos ten, kur jos negali būti. Juokingas ir kartu tragiškas pasakojimas apie gyvenimą, meilę, šeimą ir rasę privers pritariamai linkčioti, nes kartais Kvinėje kiekviena moteris įžvelgs save. Tai nepaprastai atviras ir sąžiningas romanas apie moterį, gyvenančią XXI a. pasaulyje ir bandančią jame susivokti.

Kaip tapti laiko šeimininkais

Knygoje „Tapkite savo laiko šeimininkais“ Fabienas Olicardas nepaprastai šmaikščiai, lengvai ir patraukliai aprašo, kaip iš labiausiai nepataisomo atidėliotojo jis tapo laisvu ir laimingu žmogumi, sugebančiu niekur nevėluoti, viską atlikti laiku ir nuolatos jausti dėl to pasitenkinimą. Norint tapti savo laiko šeimininku, reikia turėti ekologišką laiko filosofiją, kurią galima taikyti nepatiriant kančios. Tai turi būti ne kankinantis metodas, kurio privalu griežtai laikytis, o gyvenimo būdas, kai atsižvelgiama į savo trūkumus ir pomėgius. Perskaitę šią knygą išmoksite atskirti tai, kas iš tiesų svarbu ir skubu, nuo to, ko galite ir nedaryti. Taip pat išmoksite suprasti, kas yra svarbiausia būtent jums.

L.Riley „Angelų medis“

Ką atsinešame iš vaikystės? Ką mūsų praeitis pasako apie ateitį? „Septynių seserų“ ciklo autorė Lucinda Riley romane „Angelų medis“ narsto net 40 metų laikotarpį aprėpiančią, painią vienos šeimos istoriją. Pagrindinė veikėja Greta po 30 metų grįžta į namus, kuriuose kadaise rado prieglobstį ir buvo priimta į šeimą. Tačiau grįžusi į Marčmonto dvarą Kalėdoms, ji nebepamena savo praeities. Tai istorija apie sugebėjimą atsitiesti po nelaimių, bekraštį egoizmą ir meilę, kuri, po pelenais rusenusi visą gyvenimą gali įsiliepsnoti po daugybės metų.

B.Brysono „Kūnas“

Žurnalistas, mokslo populiarinimo knygų autorius Billas Brysonas dėmesį sutelkė į tai, kas esame mes patys. Į žmogaus kūną. Jame praleidžiame visą savo gyvenimą ir beveik visiškai neįsivaizduojame, kaip jis funkcionuoja. Kaip prakaitas padėjo mums tapti protingais? Kiek rūšių mikrobų gyvena mūsų bamboje? Kodėl smegenims toks svarbus yra vienas penktadalis sekundės? Kiek kvapų gali atskirti žmogus? Jo knygoje „Kūnas“ – atsakymai į šiuos ir daugybę kitų klausimų, mokslininkų istorijos ir juokingi nutikimai, papasakoti su nenuilstančio tyrinėtojo aistra ir neblėstančiu humoru. Tai nuostabus vadovas po mus pačius, priverčiantis stebėtis, žavėtis ir labai dažnai juoktis iš bandymų pažinti ir suvokti save.

Kalbos, pakeitusios pasaulį

Donaldo Trumpo gražbyliavimas atskleidžia, kad šiandien iškalbos menas klesti kaip niekada. Tokie jauni oratoriai kaip Greta Thunberg ir Malala, kovodami už klimato kaitos reformą arba lavinimąsi, gali akimirksniu tapti pasaulinėmis įžymybėmis vos kartą pašnekėję per televiziją. Jų kalbos internete peržiūrimos milijonus kartų. Kalba dar niekada nebuvo tokia įtakinga, mat televizija ir internetas dabar vyrauja kaip niekada iki šiol. Simono Sebago Montefiore knygoje „Istorijos balsai: Kalbos, pakeitusios pasaulį“ – žymiausių politikų, visuomenės veikėjų, valstybių vadovų, karalių, imperatorių, popiežių ir prezidentų kalbos, vienu ar kitu laikotarpiu stipriai paveikusios istorijos eigą. Daugelis šių kalbų, net jei buvo sakytos prieš daugelį amžių, kaip niekada aktualios ir šiais nestabiliais laikais.

S.Sebago Montefiore „Jeruzalė“

Jeruzalės istorija – tai iš dalies ir mūsų civilizacijos, ir to pasaulio, kuriame iki šiol tebegyvename, istorija. Knygos „Jeruzalė“ autorius S.Sebagas Montefiore, pasakodamas Jeruzalės istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų, apžvelgia ir platesnę erdvę – kaip kilo ir žlugo imperijos, kaip kirtosi jų keliai, kaip gimė, plėtojosi ir konfliktavo trys pasaulinio masto tikybos – judaizmas, krikščionybė ir islamas. Šiame pasakojime pateikiama daug dramatiškų asmenybių – monarchų, karvedžių, maištininkų, religinių lyderių, šventųjų – istorijų. Čia daug kilnių bei tragiškų meilės ir neapykantos sankirtų, daug skirtingų kelių, kuriais gausybė žmonių per amžius siekė patekti į šį nepaprastos traukos miestą.

Apie Lietuvos kino legendą

Kino legenda režisierius Arūnas Žebriūnas nebuvo lengvas pašnekovas – gal tai viena iš priežasčių, kodėl parašyti knygą „Žebriūnas. Paradoksai ir nutylėjimai“ Rūtai Oginskaitei užtruko dešimtmetį. Tačiau, atrodo, kad laukti tiek buvo verta: iš pokalbių su pačiu režisieriumi, kolegomis, bendražygiais, artimaisiais, iš archyvų, dokumentų kino ir teatro kritikei pavyko sudėlioti intriguojantį pasakojimą. Ko gero, daugeliui A.Žebriūnas pirmiausia asocijuojasi su mūsų kino klasika – filmais „Velnio nuotaka“, „Riešutų duona“, „Gražuolė“, „Paskutinė atostogų diena“, bet R.Oginskaitės knygoje – daugybė dar nežinomų faktų ir istorijų, kurios padės geriau pažinti ne tik A.Žebriūną, bet ir jo gyventą laiką.