Lietuvoje dar nestatyta

Pasak režisieriaus, Lietuvoje dar nestatytą L.Noreno pjesę jis seniai radęs ir svarstęs apie ją, tačiau dabar atėjo laikas, kai pasijuto suvokęs jos temą. Ar iš tiesų ji dabar aktuali, paaiškės ilgainiui, kai spektaklis įsilies į Klaipėdos dramos teatro repertuarą. Pjesė, persmelkta juodojo humoro, nagrinėja žmogaus prigimties dalykus, santykį su savimi ir paslaptingais viduje gyvenančiais demonais, kurie gali būti ir geri, ir blogi.

L.Norenas yra parašęs bene 75 pjeses, bet jos nėra statytos Lietuvoje, yra vykę tik keli jų skaitymai. O pasaulyje šis švedų dramaturgas gerai žinomas, jo pjeses statė vokiečių teatro režisierius Thomas Ostermeieris, latvis Elmaras Senkovas, klaipėdiečiams pažįstamas kaip „Mamos Drąsos“ režisierius.

Vaidina keturi aktoriai

Aktorius J.Baranauskas pasakojo, kad kurdamas vaidmenį ieško atitikmenų savyje, tiriant save tenka susidurti ir su baisiais dalykais savo viduje. Vienas iš pjesės motyvų, pasak jo, – vienišumas būnant visiems kartu, o jo veikėjui Frankui būdingas „aistros badas, gyvenimo skonio trūkumas“.

„Mano veikėja Katarina – iš tų žmonių, kurie besąlygiškai atsiduoda, tampa priklausomi nuo kitų, mylėdami panyra į kančią“, – sakė aktorė T.Gailiutė.

„Mumyse visuose gyvena demonai, kurie kartais nori išlįsti ir skatina „nutrūkti nuo pavadžio“, kartais išsipurvinti, kad pasijustume žmonėmis“, – mano aktorius V.Jočys.

„Mano veikėja Jena pasiduoda afektams, jos kančia kyla iš vaizduotės, iš iliuzijos. Ji nesiliauja nagrinėti klausimo, kur prasideda ištikimybė, kur ji baigiasi – tai nuolat veikia jos protą ir širdį. O paskui kyla labai didelė kančia“, – dalijosi mintimis aktorė J.Vanžodytė.

Du poliai

Dailininkė L.Luišaitytė pakomentavo scenovaizdį: „Veiksmo vieta – namai, nestandartiškai įrengtas butas – keistas, prabangus. Tarp paprasčiausių betono blokų, kurie turi ir simbolinę prasmę. Matome temą: tai potyrių badas ir jų siekimas. Žmonės jų nuolat siekia, o išeina atvirkščiai: kai ieškai kuo daugiau, paieška virsta tarsi sąmonės bloku ir tarsi nebegali nieko daugiau patirti.“

„Su Dariumi spektakliui ieškojome muzikinio rakto, ir vienas iš žodžių, padėjęs rasti

sprendimą, – „užsimiršimas“. Tai šokio šėlas, kai žmonės užsimiršta ir tiesiog šoka. Kas lieka žmonėse, kai jie užsimiršta, kokie dalykai iškyla į paviršių? – svarstė kompozitorius J.Jurkūnas. – Ieškojau, kokia muzika gali sukelti užsimiršimą. Pasirodo, tai technomuzika. Anksčiau neteko jos kurti, o pasidomėjus, kokie mechanizmai joje veikia, atrodė labai įdomu. Tai muzika, kurioje nebelieka harmonijos, melodijos, vien būsena ir brutalus pulsas – tai prikausto, o spektakliui suteikia vakarėlio dvasią. Kaip atsvara jai skamba berniukų choras, bažnytinis giedojimas, kuris susijęs su kitokiu užsimiršimu ar atsivėrimu. Taip atsiranda du poliai.“

Kad būtų gyvas

Paklausus apie sumanymą išleisti spektaklio muziką vinilo plokštele, D.Rabašauskas atsakė: „Tai darbinės plokštelės. Su kompozitoriumi norėjome, kad spektaklis būtų gyvas, kad muzika ne atsirastų jo pabaigoje, o inspiruotų mus repeticijų metu. Man įdomu gyvybė teatre – ji dar ekstremalesnė, kai aktorių būsena scenoje ekstremali, o muzika susijusi ir su šia būsena, ir su spektaklio tema.“

„Ieškojome būdo, kaip naujai pažiūrėti į muzikos gyvavimą teatre: dabar ji turi fizinę formą. Aktoriai dažniausiai muziką paleidžia patys ir kada nori sustabdo, tad yra atsitiktinumo elementas“, – papildė J.Jurkūnas.

Spektaklio „Demonai“ premjera Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje – vasario 28 ir 29 d. 18.30 val.