Gimė muzikų šeimoje

Apie Geniušų pavardės reikšmę Lietuvos kultūrai galima pasakoti ilgai ir tikrai nenuobodžiai. Jauniausias giminės muzikas L.Geniušas puikiai pažįstamas Klaipėdos publikai – jau daugelį metų ji stebi į viršų šaunančią pianisto profesinės karjeros kreivę ir džiaugiasi kiekvienu jo apsilankymu uostamiestyje. Prieš trejus metus Koncertų sakės scenoje jis pirmą kartą muzikavo su savo žmona Anna, kuri taip pat sužavėjo klaipėdiečius. Vėliau visame pasaulyje aktyvi tarptautinė atlikėjų veikla patyrė didelį sukrėtimą. Pandemijos laikotarpis ir pernai gruodį gimęs sūnelis Anną ir Luką paskatino sulėtinti įprastu tapusį gyvenimą „ant lagaminų“ ir daugiau laiko praleisti Vilniuje. Verta tikėti, kad ir tokioje situacijoje menininkai atranda įkvėpimą: dar prieš kelerius metus, lakstydamas tarp oro uostų, L.Geniušas teigė, kad „tai, kas iš tikrųjų teikia neįtikėtiną malonumą, yra pauzė ir sugrįžimas“.

Gimę ir augę Maskvoje, abu pianistai baigė prestižinę P.Čaikovskio konservatoriją. „Toks mano likimas – gimti šeimoje, kurios 80 proc. kelių kartų narių yra muzikantai. Sunku buvo priešintis tokiam lemties balsui“, – sakė L.Geniušas, paklaustas, kodėl pasirinko muziko kelią. Sukaupti svarbūs laimėjimai F.Chopino (2010) ir P.Čaikovskio (2015) tarptautiniuose konkursuose įtraukė pianistą į pasaulyje geidžiamų atlikėjų elitą.

Dažnai groja duetu

A Geniušienė taip pat gali didžiuotis vertingais profesiniais pasiekimais. 2017 m. pianistė savo kolekciją papildė trimis svarbiais laimėjimais iš eilės, vėliau sėkmingai pasirodė Lidso ir P.Čaikovskio tarptautiniuose pianistų konkursuose. „Nors tam tikrą laiką nebuvau tikra, kad muzika taps mano pagrindine veiklos sritimi, augdama ir bręsdama ėmiau suvokti, jog privalau į muziką sutelkti visas savo jėgas, nes muzika turi man tapti ne vien pramoga, bet ir gyvenimo būdu tikrąja šių žodžių prasme“, – teigė atlikėja.

Abu pianistai, be solinių programų, dažnai groja duetu, atlieka kamerinę muziką, koncertuoja su orkestrais. Turėdami laisvo laiko, Geniušai mėgsta ilsėtis Lietuvos pajūryje. Lukas Kuršių neriją gerai pažįsta nuo vaikystės ir su malonumu prisimena joje vykusias pirmąsias romantiškas poros atostogas.

Įdomu, kad visi trys koncerte skambėsiantys kūriniai turi bendrų susilietimo taškų ir tai padiktavo programos „Balaganinis teatras“ pavadinimą. Pasak L.Geniušo, „jie paremti balaganinio teatro stilistika ir atitinka comedie del arte bufonadinę dvasią“. Tai XX a. pirmoje pusėje parašytos kompozicijos: S.Prokofjevo „Pasaka apie juokdarį“, D.Milhaud siuita dviem fortepijonams „Skaramušas“ ir I.Stravinskio baletas „Petruška“.

Kūriniai dviem fortepijonams

S.Prokofjevas daug savo kūrybinių galių paskyrė teatrui – taip gimė septynios operos ir aštuoni baletai. „Pasaka apie juokdarį“ – pirmasis kompozitoriaus parašytas baletas, dabar dažniausiai atliekamas kaip koncertinis simfoninis kūrinys. Šioje programoje skambės jo aranžuotė dviem fortepijonams.

Siuitos „Skaramušas“ autorius D.Milhaud vis turėdavo grįžti prie šio kūrinio – leidėjų pageidavimu ruošdavo naujas aranžuotes skirtingoms instrumentų kombinacijoms, tarp jų – ir dviem fortepijonams. Trečioji kūrinio dalis „Brazileira“ – akivaizdi nuoroda į šalį, kurioje prancūzų kompozitorius gyveno tik kelerius metus, tačiau visam gyvenimui liko įkvėptas jos kultūros.

Tūkstančio ir vieno stiliaus kompozitoriumi praminto I.Stravinskio muzika teatrui iki šiol atliekama labai dažnai. Jo baletas „Petruška“, pasak autoriaus, yra „linksmos keturių paveikslų scenos“, trunkančios maždaug 40 minučių. Kūrinio veiksmas vyksta XIX a. pirmojoje pusėje Sankt Peterburgo aikštėje, kur švenčiamos Užgavėnės. Spalvingo rusiško karnavalo fone atgyja trijų lėlių istorija... Geniušų duetas atliks paties autoriaus padarytą baleto transkripciją dviem fortepijonams.

Pagarba atliekamai muzikai, artistiškumas, techninė meistrystė ir kūrybinė laisvė sujungia šiuos du menininkus į darnų šeimyninį ansamblį. Jaukus ir teatrališkas vakaras Klaipėdos koncertų salėje publikos laukia lapkričio 10 d. 18.30 val.